Artiomas Inozemcevas
| Artiomas Inozemcevas | |
|---|---|
| Gimė | 1929 m. sausio 16 d. Maskva, Sovietų Sąjunga |
| Mirė | 2001 m. sausio 19 d. (72 metai) Vilnius, Lietuva |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | aktorius, režisierius |
| Partija | 1958 m. SSKP |
| Alma mater | 1951 m. Lunačiarskio valstybinis teatro meno institutas |
Artiomas Inozemcevas (1929 m. sausio 16 d. Maskvoje – 2001 m. sausio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos aktorius, režisierius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1951 m. baigė Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1951–1952 m. Noginsko teatro, 1952–1959 m. Kauno dramos teatro, nuo 1960 m. Vilniaus rusų dramos teatro aktorius.
Teatre sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų, vaidyba plataus diapazono, temperamentinga, įtaigi. Sukurti personažai – neramūs, konfliktiški žmonės, nepripažįstantys kompromisų, atvirai polemizuojantys. Nuo 1966 m. vaidino daugiau kaip 20 kino ir TV filmų. Režisavo spektaklių Vilniaus rusų dramos teatre ir Lietuvos televizijoje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.[1][2]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teatre
- 1960 m. Nikita – Levas Tolstojus. Tamsos galybė
- 1961 m. Higinsas – Džordžas Bernardas Šo. Pigmalionas
- 1961 m. Malkovas – Aleksandras Ostrovskis. Laukinė
- 1962 m. Džeris – Viljamas Gibsonas. Dviese sūpuoklėse
- 1963 m. Rogožinas – Idiotas, pagal Fiodorą Dostojevskį
- 1964 m. Paratovas – Aleksandras Ostrovskis. Neturtinga nuotaka
- 1968 m. Glumovas – Aleksandras Ostrovskis. Kiekvienam gudruoliui pakanka kvailumo
- 1971 m. Botvelis – Julijus Slovackis. Marija Stiuart
- 1971 m. Češkovas – Ignotas Dvoreckis. Pašalinis žmogus
- 1973 m. Krutovas – Eduardas Volodarskis. Skolos mūsų
- 1973 m. Karlas Moras – Frydrichas Šileris. Plėšikai
- 1975 m. Suslovas – Maksimas Gorkis. Vasarotojai
- 1976 m. Arbeninas – Michailas Lermontovas. Maskaradas
- 1977 m. Generolas Flicbatresas – Piteris Ustinovas. Pusiaukelyje viršunėn
- 1982 m. Beriozkin – Leonidas Leonovas. Aukso karieta
- 1988 m. Pilotas – Michailas Bulgakovas. Meistras ir Margarita
- 1990 m. Petras I – Dmitrijus Merežkovskis. Kristus ir Antikristas
- 1990 m. Sovietinis diplomatas – Lee Blessing. Pasivaikščiojimas miške
- 1993 m. Dunkanas – Viljamas Šekspyras. Makbetas
- 1995 m. Baronas – Aleksandras Puškinas. Šykštusis riteris
Kine
- 1967 m. Sergejus – Katerina Izmailova, pagal D. Šostakovičiaus operą, rež. Michailas Šapiro
- 1969 m. Osipas – Ave, Vita, rež. Almantas Grikevičius
- 1972 m. Juozapas Blinda – Tadas Blinda, rež. Balys Bratkauskas
- 1974 m. Fiodoras – Apie tuos, kuriuos prisimenu ir myliu, rež. N. Troščenko
- 1979 m. Majoras – Sužeista tyla, rež. Algimantas Kundelis
Pastatymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1975 m. M. Moretis, Džordano Bruno procesas, LTV
- 1995 m. Aleksandras Puškinas, Šykštusis riteris. Akmeninis svečias, vaidino Šykštųjį riterį
- 2001 m. A. Ostrovskis, Be kaltės kalti, baigė Dalia Tamulevičiūtė
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1975 m. LSSR valstybinė premija
- 1976 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1979 m. LSSR liaudies artistas
- 1999 m. DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas [3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Artiomas Inozemcevas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 55
- ↑ Laura Blynaitė. Artiomas Inozemcevas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 148 psl.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=73924
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Артем Иноземцев. – Вильнюс: Русский драматический теарт Литвы, 1994. – 32 p.: iliustr.