Viazynka
| Viazynka bltr. Вязынка, rus. Вязынка | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Minsko sritis
|
| Rajonas | Maladečinos rajonas |
| Įkūrimo data | 1528 m |
| Gyventojų | 341 |
 Vikiteka |
Viazynka |
Viazynka (bltr. Вязынка) – kaimas vidurio Baltarusijoje, Minsko srityje, prie Viazynkos upės, pusiaukelėje tarp Maladečinos ir Minsko, 8 km į pietvakarius nuo Radaškonių. Yra elektrinio traukinio stotelė (Minskas – 38 km, Maladečina – 40 km). 2010 m. buvo 341 gyventojas.
Daugiausiai kaime stūkso senų sodybinių trobų, yra pastatyta šiuolaikinių namų. Centriniai komunaliniai tinklai (vandentiekio, gamtinių dujų) neįrengti – žmonės naudojasi vandens gręžiniais ir šuliniais, vietine kanalizacija. Centrinėje gatvėje paklotas asfaltas. Kaime yra mokykla, poliklinika, paštas, biblioteka.[1]
Parkas–draustinis „Viazynka“
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viazynka yra baltarusių liaudies rašytojo Jankos Kupalos gimtinė. Jo sodyboje įkurtas memorialinis muziejus su etnografine ekspozicija, 21 ha atminimo parku–draustiniu „Viazynka“, pastatytas paminklas rašytojui. Per J. Kupalos gimtadienį rengiamos tradicinės (nuo 1972 m.) poezijos, dainų ir amatų šventės, vyksta Baltarusijos universiteto studentų–filologų sąskrydžiai. Sodyba įtraukta į daugelį turistinių maršrutų, kasmet čia apsilanko apie 100 tūkst. turistų.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šalia kaimo, prie upės, rastas II–V a. brūkšniuotosios keramikos kultūros pilkapis.[3]
Pirmas rašytinis kaimo paminėjimas – 1528 m.[4] Minsko valsčiaus Viazynkos palivarkas iki 1815 m. priklausė Przeździecki šeimai, po jų - Zambrzycki. Bajoras Stanislav Zambrzhitsky (1823-1907) buvo kraštotyrininkas, folkloristas. Kadangi sirgo, buvo neįgalus, savo palivarką nuomojo. Jis domėjosi apylinkių praeitimi, pirmasis aprašė vietinius piliakalnius.[5] 1909 m. palivarke buvo keturi kiemai ir 26 gyventojai.
1920–1930 m. čia gyveno baltarusių etnografė ir folkloristė A. I. Svinevič, kuri apylinkėse užrašinėjo liaudies dainas, rengė tautinių drabužių ir audinių parodas Radaškonyse, Maladečinoje, Vilniuje, tyrinėjo A. Mickevičiaus kūrybą.
Nuo 1920 m. kaimas priklausė Vidurinei Lietuvai, nuo 1922 m. – Lenkijai. Antrojo pasaulinio karo pradžioje prijungtas prie Baltarusijos TSR.
1972 m. Jankos Kupalos 90–mečio jubiliejaus proga buvęs Viazynkos palivarkas, Veremeikų, Gurnavičių ir Seledčykų kaimai buvo sujungti į vieną Vyazenkos kaimą.[6]
1997 m. Viazynkoje buvo 428 gyventojai, 1999 m. – 390 gyventojų.[7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Вязынка“. сайт t-s.by. 4 лістапада 2011. Suarchyvuotas originalas 2019-07-09. Nuoroda tikrinta 2019-07-09.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ Энцыклапедычны даведнік «Янка Купала». Артыкул «Вязынка». — Мн., БелСЭ, 1986. — С. 137.
- ↑ „Купалаўскі мемарыяльны запаведнік «Вязынка»“. Ганцавіцкі краязнаўча-інфармацыйны партал. 31 кастрычніка 2011. Suarchyvuotas originalas 2013-04-30. Nuoroda tikrinta 2019-07-09.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ „Вязынка“. сайт radzima.org. 4 лістапада 2011.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ Янка Купала: Энцыкл. даведнік. — Мн., БелСЭ, 1986. — Артыкул «Замбржыцкі» — С. 239.
- ↑ Содаль, Уладзімір (4 лістапада 2011). „Вязынкаўскія калыханкі“. газета Туризм и отдых.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba)[neveikianti nuoroda] - ↑ Беларуская энцыклапедыя: У 18 т. Т. 4 // Рэдкал.: Г.П. Пашкоў і інш. — Мн., БелЭн, 1997. — С. 341.