Vetrenicos urvas
| Vetrenicos urvas | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Urvo viduje | |
| Vieta | |
| Tipas | Gamtinis |
| Kriterijus | x |
| (angl.) (pranc.): 1673 | |
| Regionas** | Europa |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2024 (46 sesija) |
| Vetrenicos urvas | |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Vetrenicos urvas (serb. Вјетреница, bosn. Vjetrenica 'vėjų urvas') – karstinis urvas Bosnijos ir Hercegovinos pietuose, Popovo Polėje, Ravno savivaldybėje (Hercegovinos-Neretvos kantonas). Nuo 2024 m. – UNESCO pasaulio paveldo objektas.[1]
Dinarų kalnuose esantis Vetrenicos urvas pasižymi didele biologine įvairove ir endemizmu – tai vienas svarbiausių urvų gyvūnijos (ypač požeminių vandenų faunos) taškų pasaulyje.[1] Tai viena iš nedaugelio vietų, kur aptinkamas europinis protėjas (Proteus anguinus).[2] Iš viso, čia rasta apie 200 skirtingų gyvūnų rūšių (91 troglobionatas, 37 rūšys čia aprašytos pirmą kartą).[2] Dalis rūšių reliktinės, siekia terciaro arba dar ankstesnius laikus.[1]
Vetrenicos urvas minimas jau Plinijaus Vyresniojo (77 m.).[2] 1912 m. urvą iš naujo atrado čekų speleologas Karlas Absolonas, o 1929 m. aprašė Michailo Radovanovičius. Urve rasta ir paleontologinių radinių (pvz., leopardo griaučiai).[2]

Vetrenicos urvas turizmui pritaikytas 1964 m., elektrifikuotas 1050 m ruožas. Bendras požeminių kanalų ilgis – 7014 m.[2] Urve nuolatos laikosi 11,4 °C temperatūra.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||