Stečai (serb. Стећци, vs. стећак, стојећак камен, кам, биљег, мрамор, kroat. stećci, vns. stećak, bilig, kâm, mramor, zlamen, kuća) – viduramžių akmeniniai antkapiniai paminklai, paplitę vakarų Balkanuose – daugiausia Bosnijoje ir Hercegovinoje, taip pat gretimose Serbijos, Juodkalnijos, Kroatijos teritorijose. Tai monolitiniai antkapiai (daugiausia kalkakmenio), statyti nuo XII a. antros pusės iki XVI a. (ypač, XIV–XV a.). Rasta >70 000 stečų 3300 vietovių.[1]
Šio tipo paminklus Balkanuose statė įvairių konfesijų tikintieji – serbų ortodoksai, kroatų katalikai, Bosnijos bažnyčios nariai. Stečų statyba siejama su bogomilų dvasine tradicija. Šių paminklų statybos tradiciją bandyta sieti su senosios Europos megalitine architektūra, iškelta hipotezė, kad tai vlachų kultūros paveldas.[2]
Stečai būna įvairių dydžių, formų, su įvairia ornamentika ir epigrafais. Būdingos šios formos: antkapinė plokštė, skrynia, skrynia su pjedestalu, stogelis, stogelis su pjedestalu, stulpas, kryžius.[3] Ornamentikoje vyrauja kolo (šokio rateliu) motyvas, rozetės, spiralės, lelijos, vynmedžiai, pusmėnuliai, elniai, žirgai, medžioklės scenos, žmogus iškeltomis rankomis.[4] Šių motyvų reikšmė galimai simbolinė. Nedidelė dalis stečų yra su įrašais – daugiausia kirilica, rečiau glagolica arba lotyniškais rašmenimis. Būdinga archajinė serbų-kroatų kalba. Užrašytos religinės ištarmės, įrašai apie didvyrišką velionio mirtį, apie jį patį, jo gyvenimą, kartais pateikti moralai.[5]
28 stečų santalkos (iš viso ~4000 paminklų) 2016 m. įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
- ↑ Stećci Medieval Tombstone Graveyards, UNESCO
- ↑ Milošević, Ante (1991). Stećci i Vlasi: Stećci i vlaške migracije 14. i 15. stoljeća u Dalmaciji i jugozapadnoj Bosni. Split: Regionalni zavod za zaštitu spomenika kulture.
- ↑ Kužić, Krešimir (2001). "Zašto bi trebalo terminom „kamik“ zamijeniti termin „stećak“? " . Historical Contributions. Zagreb: Croatian Institute of History. 20 (20): 259–272.
- ↑ Cebotarev, Andrej (1996). „Review of Stećci and Vlachs: Stećci and Vlach migrations in the 14th and 15th century in Dalmatia and Southwestern Bosnia“. Povijesni prilozi. Zagreb: Croatian Institute of History. 14 (14).
- ↑ Lovrenović, Dubravko (2013). Stećci: Bosansko i humsko mramorje srednjeg vijeka. Ljevak.
 Pasaulio paveldo objektai Kroatijoje |
|---|
| | Materialusis | |  | |  Nematerialusis |
Kasmetinio karnavalo zvončarai Kastavo vietovėje (2009) · Šv. Blezo, Dubrovnikų globėjo, šventė (2009) · Kroatijos nėrinių menas (2009) · Ėjimo paskui kryžių procesija Hvaro saloje (2009) · Karalienių pavasario procesija iš Gorjanio (2009) · Tradicinė vaikiškų medinių žaislų gamyba Hrvatsko Zagorjėje (2009) · Dvibalsis Istrijos gamos dainavimas (2009) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2010, kartu su 23 kitomis valstybėmis) · Ojkanjės dainavimas (2010) · Meduolių kepimas Šiaurės Kroatijoje (2010) · Sinjo riterių turnyrai (2010) · Bečaraco dainavimas ir grojimas iš Rytų Kroatijos (2011) · Nijemo Kolo, tylusis šokis ratu Dalmatijoje (2011) · Klapos daugiabalsis dainavimas Dalmatijoje (2012) · Viduržemio jūros virtuvė (2013, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Rovinjo gyvosios kultūros išsaugojimo bendruomeninis projektas: Batanos ekomuziejus (2016) · Akmenų mūrijimo be skiedinio technika (2018, kartu su 12 kitų valstybių) · Medžimurjės dainavimas (2018) · Lipizanerių veislės žirgų veisimo tradicijos (2022, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Šventojo Trifono šventė ir Šventojo Trifono šokis Kolo – Kroatijos Respublikoje gyvenančių kroatų iš Kotoro įlankos tradicijos (2022) · Tokati – bendroji tradicinių žaidimų ir sporto apsaugos programa (2022, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Piemenų migracija, sezoninis gyvulių varymas (2023, kartu su 9 kitomis valstybėmis) · Lastovo Poklad karnavalo papročių bendruomenės išsaugojimas ir dokumentavimas (2025) |
|
Bosnija ir Hercegovina, 
Serbija, 
Juodkalnija, 
Kroatija
Nuoroda
Vikiteka:
Mramore Peručaco nekropolis Serbijoje
Stečai Kroatijoje
Stečako Cetinėje ornamentika
Stečakas su žmogaus figūra Bosnijoje
