Varpotoji veronika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Veronica spicata
Varpotoji veronika (Veronica spicata)
Varpotoji veronika (Veronica spicata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Lamiidae)
Šeima: Gyslotiniai
(Wikispecies-logo.svg Plantaginaceae)
Gentis: Veronika
(Wikispecies-logo.svg Veronica)
Rūšis: Varpotoji veronika
(Wikispecies-logo.svg Veronica spicata)
Binomas
Veronica spicata
L., 1753

Varpotoji veronika, arba šlaitinė veronika (lot. Veronica spicata, angl. Spiked speedwell, vok. Ähriger Ehrenpreis, Ähriger Blauweiderich, Ähren-Blauweiderich) – gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos veronikos (Veronica) genties augalas. Natūraliai paplitęs Eurazijoje, auga Lietuvoje.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veronica spicata 1005.jpg

Auga sausose pievose, smėlynuose, kalvų ir pylimų šlaituose, pakelėse, beržynuose, pušynuose. Mėgsta saulėtas, sausas, skurdžias augimo vietas.

Žiedus lanko bitės, drugiai ir dvisparniai.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis, 15-40 cm aukščio žolinis augalas su įžambiai pakrypusiu šakniastiebiu ir palaipomis. Stiebas status arba kylantis, dažniausiai nešakotas, apaugęs plaukeliais. Lapai priešiniai, arčiau stiebo viršūnės kartais pražanginiai, lancetiški, kraštai karbuoti, arčiau lapo pagrindo kartais lygūs. Stiebo apatinėje dalyje lapai kiaušiniški, su koteliais, aukščiau siauresni, bekočiai, kartais lygiakraščiai.

Žiedynai – viršūninės, nusmailėjusios, varpiškos kekės, atsiskyrusios nuo likusios stiebo dalies. Pažiedės lancetiškos arba yliškos, nepanašios į stiebo lapus. Taurelė iš keturių elipsiškų, plaukuotų skiltelių, kurios prie pagrindo suaugusios. Vainikėlis netaisyklingas, mėlynas, kartais žydras ar violetinis, plaukuotomis žiotimis, keturios jo skiltelės kiek pakilusios aukštyn, kitaip negu kitų veronikų, kurių vainikėlio atbraila plokščia. Kuokeliai du, prisitvirtinę prie vainikėlio vamzdelio pamato.

Žydinčių augalų galima rasti nuo birželio iki spalio pradžios. Vaisius – savotiškos formos dėžutė, apaugusi liaukiniais plaukeliais, smarkiai suplota statmenai pertvarai, su dviejais išsipūtusiais lizdais, ties pertvara įsmaugta, liemenėlis gerokai išsikiša iš įdubimo.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žolės pašarinė vertė labai menka, galvijai ganykloje paprastai ją palieka, ėda avys ir ožkos. Auginamas kaip dekoratyvinis augalas.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra išskiriami devyni porūšiai ir vienas varietetas (Gali būti, kad tai sinonimai):

  • Veronica spicata subsp. barrelieri Murb. ((H.Schott ex Roem. & Schult.) Elenevsky) [1]
  • Veronica spicata subsp. bashkiriensis Klokov & Tzvelev
  • Veronica spicata subsp. crassifolia Hayek [2]
  • Veronica spicata subsp. incana S. M. Walters
  • Veronica spicata subsp. orchidea (Crantz) Hayek
  • Veronica spicata subsp. paczoskiana (Klokov) Kosachev
  • Veronica spicata subsp. porphyriana (Pavlov) Elenevsky
  • Veronica spicata var. pseudoorchidea Pacz.
  • Veronica spicata subsp. transcaucasica Bordz.

Veislės ir jų požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 'Barcarolle'. Žiedai rožiniai.
  • 'Blue Carpet'. Žemas, su žydrais žiedais.
  • 'Blue Peter'. Žiedai žydri.
  • 'Heidekind'.
  • 'Icicle' ('White Icicle'). Žiedai balti. Pav.
  • 'Red Fox' ('Rothuchs'). 30-45 cm aukščio, žiedai tamsiai rožinės spalvos. Pav.
  • 'Royal Candles Glory'. Iki 30 cm aukščio, žiedai tamsiai mėlyni. [3] Pav.
  • 'Romiley Purple'. Žiedai tamsiai violetiniai.
  • 'Rosea'. Iki 60 cm aukščio, 20 cm pločio, žiedai tamsiai rožiniai.[4] Pav.
  • 'Rotflshs'. Žiedai neryškios kreminės spalvos.
  • 'Rotfuchs'. Aukštis iki 50 cm, žiedai tamsiai rožiniai.
  • 'Ulster Blue Dwarf'. Aukštis apie 30 cm, žiedai purpurinės violetinės spalvos. Pav.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 106 p.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka