Varnininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Varninkai (Pilkalnio apskritis))
Jump to navigation Jump to search
Varnininkai
Zabolotnojė

vok. Groß Warningken, Steinkirch
rus. Заболотное

Varnininkai
Zabolotnojė
54°42′59″š. pl. 22°36′46″r. ilg. / 54.7163167°š. pl. 22.6129103°r. ilg. / 54.7163167; 22.6129103 (Varnininkai)Koordinatės: 54°42′59″š. pl. 22°36′46″r. ilg. / 54.7163167°š. pl. 22.6129103°r. ilg. / 54.7163167; 22.6129103 (Varnininkai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Nesterovo rajonas
Pašto kodas 238010
Tel. kodas +7 401 44
Tinklalapis admprigorodnoe.ru

Varnininkai, Didieji Varnininkai arba Zabolotnojė (vok. Groß Warningken, nuo 1938 m. birželio 2 d. Steinkirch, nuo 1946 m. rus. Заболотное) – buvęs kaimas (bažnytkaimis) Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities teritorijoje, Lobinio krante, 9 km į pietryčius nuo Pilkalnio, 10 km į šiaurės rytus nuo Stalupėnų.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiųjų Varnininkų kaimo bendruomenės ribos 1931 m.

Vienas seniausių kaimų Pilkalnio apskrities teritorijoje. 1556 m. pirmą kartą paminėtas mokesčių registre kaip dalis senesnio, didelio išsibarsčiusio Warlauc kaimo prie Briedupės. Smarkiai nukentėjo nuo 170911 m. maro: 1719 m. iš 40 buvusių sodybų net 31 buvo tuščios. Po maro atkelta kolonistų – daugiausia zalcburgiečių, pomeraniečių. 1734 m. iš 17 šeimų tik viena buvo lietuviškai kalbanti (Pritzckus Grigatis).[3]

1863 m. iš gretimų Bildviečių, Pilkalnio, Stalupėnų, Viliūnų, Katniavos ir Širvintos parapijų kaimų sudaryta savarankiška Varnininkų evangelikų liuteronų parapija, iki tol kaimas priklausė Pilkalnio parapijai. Bažnyčia pastatyta tik 1895 m.[4]neoromaninio stiliaus plytinis pastatas su keturkampiu bokštu (neišlikusi – Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais sunaikinta).

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės. Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Užpjaunių seniūnijai (vok. Uschpionsches Schulzenamt), 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Diržkiemio valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Varnininkų valsčiui.[5] Nuo 1946 m. balandžio 7 d. Nesterovo rajono, vėliau Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietės teritorijoje. Pokario metais trumpai buvo gyvenamas, vėliau apleistas ir išnykęs.


Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Pilkalnio apskritis Gumbinės apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19462008 m. Prigorodnojės apylinkė
Nesterovo rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Dobrovolsko kaimo gyvenvietė
Krasnoznamensko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Parapija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. Varnininkų parapijai priklausė 14 kaimo bendruomenių ir dviejų kaimo bendruomenių dalys Pilkalnio ir Stalupėnų apskrityse:[6]

Pavadinimas lietuviškai Vokiškai Vokiškai nuo 1938 m.
Ambraskiemis Ambraskehmen Krebsfließ
Barčkūnai Bartschkühnen Kühnen
Dagučiai Dagutschen Tegnerskrug
Dagutėliai Groß Daguthelen Streuhöfen
Degėsiai
(dalis: Tarpupėnų dvaras ir buvęs M. Tarpupėnų kaimas)
Groß Deggesen Degesen
Jukniškiai Jucknischken Föhrenhorst
Kybartai Kybarten Tiefenfelde
Kumelupiai Kummehlupchen Ebenfelde (nuo 1928 m.)
Mažieji Dagutėliai Klein Daguthelen Dorotheendorf
Mažieji Varnininkai Klein Warningken Seidlershöhe
Pečinkiai Petzingken Petzingen
Sudargai
(dalis: be Žvejupėnų palivarko)
Sodargen
Šilai Szillen Schellendorf
Šilingiai Schillingen
Šilininkai Schilleningken Hainau
Varnininkai Groß Warningken Steinkirch

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[7] 1933 m.[8] 1939 m.
308 232 217


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. XVIII-XIX a. D.Varnininkų gyventojų sąrašai GenWiki
  4. Mažosios Lietuvos enciklopedija
  5. D.Varnininkai GenWiki
  6. Varnininkų parapija GenWiki vok.
  7. Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  8. Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.