Rytų Sajanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rytų Sajanas ir gretimi kalnynai.

Rytų Sajanas (rus. Восточный Саян) – kalnų sistema pietų Sibire, Rusijoje ir Mongolijoje (nedidelė dalis). Nusidriekęs šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi daugiau nei 1000 km nuo kairiojo Jenisejaus kranto iki Baikalo ežero krantų. Sudarytas iš gneisų, karbonatų ir kristalinių skalūnų, marmuro, kvarcitų, amfibolitų. Tarpukalnių įdubos (Minusinsko ir kt.) užpildytos nuosėdinių uolienų. Yra aukso, grafito, boksitų, asbesto, fosforitų telkinių. Vakaruose kalnagūbriai plokščiaviršūniai. Rytuose ir centre – aukštikalnių masyvai, su alpinėmis reljefo formomis. Aukštis iki 3491 m (Munku Sardyko k.). Tarpukalnių įdubose – akumuliacinės lygumos, sudarytos ledynų ir upių. Rytinėje dalyje – amžinasis įšalas.

Klimatas ryškiai kontinentinis, su ilga rūsčia žiema ir vėsia vasara. 900–1300 m aukštyje vidutinė sausio mėn. temperatūra svyruoja tarp -17 ir -25 °C, liepos – tarp 12-14 °C. Kritulių kiekis priklauso nuo šlaitų padėties: rytiniuose ir pietrytiniuose šlaituose iškrinta 300 mm kritulių per metus, dažni rūkai, vakaruose ir pietvakariuose – iki 800 mm, šiaurėje – 400 mm. Žinoma ~100 ledynų (daugiausia kariniai), kurių bendras plotas 30 km².

Rytų Sajano priekalnės tankiai apaugusios tamsiąja (eglės, kedrai, kėniai) ir šviesiąja (maumedžiai, kedrai) taiga. 1500–2000 m aukštyje – krūminė ir samaninė tundra, vakaruose – subalpinės pievos. Rytų Sajane, netoli Krasnojarsko yra Stolbų draustinis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.