Vaclovas Bielskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vaclovas Bielskis
Bielskis.jpg
Gimė: 1870 m. gegužės 1 d.
Seimeniškiai, Šiluvos valsčius
Mirė: 1936 m. rugsėjo 9 d. (66 metai)
Varšuva
Veikla: Lietuvos inžinierius, knygnešys, žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas, savivaldybininkas
Alma mater: Peterburgo technologijos institutas
Commons-logo.svg Vikiteka: Vaclovas BielskisVikiteka

Vaclovas Bielskis (1870 m. gegužės 1 d. Seimeniškiai, Šiluvos valsčius, dab. Raseinių raj. – 1936 m. rugsėjo 9 d. Varšuva, palaidotas Ginkūnų laisvamanių kapinėse Šiauliuose) – inžinierius, knygnešys, žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas, savivaldybininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokydamasis Šiaulių gimnazijoje 18801889 m. dalyvavo slaptuose marksisto Liudviko Janavičiaus organizuotuose mokinių būreliuose. 18891891 studijavo Petrapilio universitete, dalyvavo studentų draugijose, kadetų veikloje. 1896 m. baigė Petrapilio technologijos institutą.

18961905 m. dirbo Jekaterinoslave (Ukraina) plieno gamykloje, 1905 m. gegužės mėn. suimtas už draudžiamos spaudos laikymą, vėliau amnestuotas. Nuo 1905 m. gyveno Šiauliuose, dirbo Zubovų dvaro įgaliotiniu Gubernijos dvare. 1911 m. išrinktas miesto dūmos nariu.

19151918 m. gyveno Petrapilyje, kartu su kitais įsteigė laikraštį „Naujoji Lietuva“, karo pabėgėliams šelpti draugiją „Grūdas“, dalyvavo Vasario revoliucijoje. Jo suagituotas ir į Valstybės dūmą atvestas I pulkas praktiškai nulėmė revoliucijos pradžią.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai socialdemokratai

1917 m. birželio mėn. išrinktas Vilniaus konferencijos nariu nuo valstiečių liaudininkų partijos, dalyvavo Rusijos tautinių mažumų suvažiavime Kijeve. 1918 m. Lietuvių komisariato, ruošusio karo metu išvežto Lietuvos turto grąžinimą, vedėjas. 1919 m. Vinco Kapsuko vyriausybės žemės ūkio komisaras, šiai pabėgus, liko Vilniuje, buvo partizanų būrio vadas.

Nuo 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. Dirbo geležinkelių valdyboje Kaune, 1923 m. grįžo į Šiaulius. 1923 m. ir 1925 m. išrinktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu, iki 1931 m. liepos mėn. tarybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1925 m. – LSDP CK narys. 1926 m. – „Naujosios gadynės“ bendradarbis, Povilo Višinskio liaudies universiteto lektorius, Šiaulių suaugusiųjų mokyklos direktorius, Kultūros švietimo draugijos pirmininkas.[1] 1928 m. lapkričio 4 d. išrinktas pirmuoju Šiaulių apygardos ligonių kasos valdybos pirmininku.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Tamašauskas. Vaclovas Bielskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 174 psl.