Kultūra (bendrovė)
Kultūra – spaudos leidimo ir kultūros kooperatinė bendrovė, veikusi 1920–1927 m. (formaliai iki 1939 m.) Šiauliuose.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendrovė Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos Kooperacijos departamente įregistruota 1920 m. lapkričio 26 d. Bendrovės valdybą sudarė Peliksas Bugailiškis, (pirmininkas 1920–1925 m.), sekretorius Stasys Brašiškis, nariai – Kipras Bielinis, Feliksas Daugėla, Jonas Trečiokas, Jonas Fledžinskas, Stasys Lukauskis, Jonas Murka, Antanas Povylius, Vladimiras Zubovas, Antanas Ulpis, Kazimieras Venclauskis (pirmininkas 1925–1939 m.), nuo 1922 m. ir Stasys Matijošaitis. Įstatinį kapitalą sudarė 14 000 auksinų.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendrovės uždaviniai:
- 1. Padėti savo narių kultūrinės ir medžiaginės gerovės plėtotei, aprūpinant juos įvairiais spaudiniais, rašomąja medžiaga, organizuojant tam tikslui įvairias įstaigas ir įmones.
- 2. Organizuoti knygų leidimą.
- 3. Steigti ir turėti spaustuves, litografijas, cinkografijas ir kitas grafikos įstaigas.
- 4. Atidaryti knygų ir rašomosios medžiagos sandėlius ir krautuves.
- 5. Leisti periodinius ir kitus spaudos leidinius.
- 6. Steigti knygynus, skaityklas, liaudies namus, kinematografus ir įvairias švietimo įstaigas.
- 7. Rengti kursus, paskaitas, koncertus, teatrus.
- 8. Šaukti kongresus, konferencijas švietimo ir mokslo klausimais.
- 9. Steigti „Kultūros“ būrelius visuotinio susirinkimo priimtomis instrukcijomis.
1921–1927 m. išleista 140 pavadinimų knygų 621 200 egz. tiražu. 1923–1926 m. leistas Šiauliuose, vėliau Kaune 2000–2800 egz. tiražu leistas žurnalas „Kultūra“. 1927–1941 m. jį leido „Kultūros švietimo draugija“.
1922 m. bendrovės 250 būrelių buvo 3000 narių. Pirmasis „Kultūros“ būrelių suvažiavimas įvyko 1925 m. rugsėjo 20 d. Bendrovės iniciatyva įkurta švietimo ir kultūros draugijų, įstaigų (Lietuvos kultūros sąjunga, Šiauliuose – Povilo Višinskio liaudies universitetas, veikęs 1927–1930 m., liaudies teatras, simfoninis orkestras. Šiauliuose bendrovė įsteigė biblioteką, pirmoji Lietuvoje ėmė rūpintis, kad skaitytojai paštu gautų leidžiamas knygas. Krikščionys demokratai, vėliau tautininkų vyriausybė varžė bendrijos veiklą, jos leidinius uždraudė laikyti mokyklų bibliotekose. 1926 m. atėjus į valdžią valstiečiams liaudininkams ir socialdemokratams draugijos veikla išsiplėtė, bet po valstybės perversmo 1927 m. būreliai buvo paskelbti nelegaliais ir uždaryti, švietimo ministerija uždraudė naudoti „Kultūros“ bendrovės išleistus vadovėlius. Dėl to bendrovės leidykla buvo priversta bankrutuoti. K. Venclauskis išpirko bendrovės vekselių už 10 000 Lt. Formaliai bendrovė likviduota 1929 m. liepos 27 d. visuotiniame susirinkime, tačiau tuoj pat buvo įkurta „Kultūros švietimo draugija“.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Markas Tvenas. Princas ir elgeta, 1922 m.
- Jonas Krikščiūnas-Jovaras. Parinktosios eilės, 1923 m.
- Stasys Santvaras. Minių mylimoji, 1924 m.
- Viljamas Šekspyras. Otelas, 1924 m.
- Oskaras Vaildas. Pasakos, 1924 m.
- Rabindranatas Tagorė. Namai ir pasaulis, 1925 m.
- Janis Rainis. Aukso žirgas, 1925 m.
- Butkų Juzė. Palaidūnas, 1925 m.
- Antanas Vienuolis. Raštai, t. 3, 1925 m.
- Herbertas Velsas. Pasaulio istorija, arba Aiški gyvybės ir žmonijos istorijos apybraiža, 3 t. 1925–1935 m.
- Pjeras Benua. Atlantida, Atlantidos karalaitės meilė, 1928 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kultūra (bendrovė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 225 psl.