Tunai
Šis straipsnis apie žuvis. Apie miestą Šveicarijoje skaitykite straipsnyje Tunas (Šveicarija).
| Thunnini | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Didžiaakis tunas (Thunnus obesus) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Tunai (Thunnini) – skumbrinių šeimai (Scombridae) priklausančios penkios žuvų gentys. Paplitę vandenynų ir jūrų subtropinio, tropinio ir vidutinių platumų klimato juostų zonose.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tunų kūno ilgis nuo 20–40 cm iki 3–4,5 m, sveria iki 375–820 kg. Uodegos stiebelis plonas, iš šonų su odos kiliais. Dėl gerai išsivysčiusių kraujagyslių ir raumenų tunai gali ilgai ir greitai (iki 90 km/h) plaukti, jų kūno temperatūra gali būti keliais laipsniais didesnė už aplinkos.[1]
Daugelis tunų rūšių yra tolimieji migrantai, pvz., paprastasis tunas nuplaukia apie 10 000 kilometrų. Minta žuvimis, galvakojais moliuskais, pelaginiais vėžiagyviais.[1]
Žvejyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tunai – svarbios verslinės žuvys. Žuviena rausva, raudona, tvirta. Tunai parduodami daugiausia konservuoti, švieži. Tunų mėsa naudojama gaminant sumuštinius, salotas, apkepus, sušius, sašimius.[2] Tunų mėsoje gausu fosforo, vitamino D, geležies, cinko, tačiau pasitaiko ir nemažai pavojingo gyvsidabrio.[3] Dėl intensyvios žvejybos daugeliui tunų rūšių gresia populiacijos sumažėjimas. Auginami žuvininkystės ūkiuose. Pagrindinės žvejojamos rūšys (2007 m.) duomenimis: dryžasis tunas (~60 %) gelsvauodegis tunas (24 %), didžiaakis tunas (10 %), ilgapelekis tunas (5 %).[4]
Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- pietiniai tunai (Allothunnus)
- pietinis tunas (Allothunnus fallai)
- skumbriniai tunai (Auxis)
- paprastasis skumbrinis tunas (Auxis thazard)
- skersadryžis skumbrinis tunas (Auxis rochei)
- mažieji tunai, tuniukai (Euthynnus)
- juodasis tuniukas (Euthynnus lineatus)
- rytinis tuniukas (Euthynnus affinis)
- vakarinis tuniukas (Euthynnus alletteratus)
- dryžieji tunai (Katsuwonus)
- dryžasis tunas (Katsuwonus pelamis)
- paprastieji tunai (Thunnus)
- atlantinis tunas (Thunnus atlanticus)
- australinis tunas (Thunnus maccoyii)
- didžiaakis tunas (Thunnus obesus)
- gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares)
- ilgapelekis tunas (Thunnus alalunga)
- ilgauodegis tunas (Thunnus tonggol)
- paprastasis tunas (Thunnus thynnus thynnus)
- Ramiojo vandenyno tunas (Thunnus thynnus orientalis)
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas tunas per isp. atún, arab. التون = al-tūn ir lot. thunnus kilęs iš sen. gr. θύννος = thýnnos, kuriuo senovės graikai vadino paprastąjį tuną. Į sen. graikų kalbą žodis greičiausiai pateko iš ikiindoeuropietiškų šaltinių (bandyta sieti su hebr. tannin „didelis vandens padaras, ryklys, banginis“).[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 tunai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ Hickman, Martin (9 June 2009). „How Tuna Conquered the World“. www.independent.co.uk. The Independent.
- ↑ Roe, Sam; Hawthorne, Michael (13 December 2005). „How safe is tuna?“. Chicago Tribune.
- ↑ „Status of the World Fisheries for Tuna: Section A-1 – Introduction“. International Seafood Sustainability Foundation.
- ↑ Robert S. P. Beekes, Lucien van Beek. Etymological Dictionary of Greek. Leiden/Boston: Brill, 2010.