Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°31′32″š. pl. 22°15′35″r. ilg. / 55.525625°š. pl. 22.259767°r. ilg. / 55.525625; 22.259767

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčia
2. Koplyčia XII, Tūbinės.JPG
Vyskupija Telšių
Dekanatas Šilalės
Savivaldybė Šilalės rajonas
Gyvenvietė Tūbinės I
Adresas Gardavos g. 2
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta 1823 m.

Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčia – mauzoliejinė koplyčia, esanti Tūbinių I kaime, Šilalės rajone, prie kelio  4101  BalsiaiKaltinėnaiKražiai , 6 km į šiaurės rytus nuo Šilalės. Koplyčia stūkso Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčios[1] šventoriaus tolimajame krašte, 50 m į pietvakarius nuo bažnyčios.

Koplyčios interjeras 2018 m. vasarį
Atnaujintos mūrinės palaidojimų kriptos
Informacinė lenta

Šv. Kryžiaus koplyčia yra XII-oji, svarbiausia buvusių Tubinių kalvarijų stotis,[2] pastatyta kartu su bažnyčia. Koplyčia su laidojimo rūsiu, sutvarkyta, prižiūrima. Rūsyje palaidoti vietos dvarininkai, bažnyčios fundatoriai bajorai Jacevičiai. Koplyčios sienoje išlikusiame kertiniame akmenyje matoma iškalta statybos data „1823“. Tūbinių klebono Algirdo Genučio, bendruomenės ir kraštiečių iniciatyva 2014 m spalio 19 d. vyko renginys pagerbti bažnyčios statytojų giminę – jos narių palaikai buvo pašventinti ir iškilmingai perlaidoti sutvarkytose koplyčios kriptose.[3] [4] Jacevičių vardai ir palaidojimų vietos atskleistos palyginti neseniai, Lietuvos valstybiniame istorijos archyve (LVIA) inicijavus giminės genealoginius tyrimus. Šios žinios išsamiai pateikiamos informacinėje lentoje, pakabintoje koplyčios rūsyje. Koplyčioje yra saugomų kultūros vertybių: altorėlis su paveikslais „Marija Sopulingoji“ ir „Ecce homo“,[5] būgnas su herbais.[6]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daug metų Tūbinių šventoriuje stovinčios koplyčios rūsys slėpė tūbiniškiams mažai žinomos, bažnyčios steigėjų ir statytojų Jacevičių giminės palaikus. Koplyčios rūsys ir mūrinės palaidojimų kriptos sovietmečiu buvo apleisti ir nuniokoti. Pradėjus tvarkymo darbus, buvo iškelti palaikai (kaukolės ir kaulai), kurie buvo matyti tarp įgriuvusių plytų, supuvusiuose mediniuose karstuose.

2014 m., kai buvo ruošiamasi bažnyčios pašventinimo 190 metų jubiliejui, buvo tvarkomas šventoriuje stovinčios Šv. kryžiaus koplyčios rūsys, atidarytos kriptos. Rastus palaikus identifikavo antropologas, kuris konstatavo, kad rūsyje palaidoti 6 žmonių palaikai: keturių suaugusių ir dviejų vaikų. Dvarininkų Jacevičių palaidojimai kriptose patvirtinti dokumentais, kitų atrastų dviejų suaugusių ir dviejų vaikiškų palaikų tapatybės kol kas nėra išaiškintos, nustatyta tik jų lytis ir amžius. Manoma, kad čia ir toliau buvo laidojami artimi Jacevičių giminės atstovai. Dalis Jacevičių giminės, tarp kurių ir Ignoto Jacevičiaus sūnaus Anupro šeima, po 1831 m. sukilimo emigravo į Prancūziją. Po atrastų dokumentų ir rengiantis išsaugoti bažnyčios statytojų Jacevičių atminimą, kartu iškelta iniciatyva atstatyti Tūbinėse stovėjusį ir sovietmečiu nugriautą paminklą Vytautui Didžiajam.

Kunigas Vincentas Juzumas, nuo 1881 m. klebonavęs Varnių parapijoje, savo veikale „Žemaičių vyskupijos istorija“ (1899 m.) apie Tūbinių bažnyčios atsiradimą rašė:

XIX amžiaus pirmoje pusėje Tūbinių savininkas buvo itin pamaldus, pavyzdingas žemvaldys, bajoras, Telšių apskrities maršalka Ignotas Jacevičius, gyvenęs savo Tūbinių dvarelyje. Atitrūkęs nuo namų šurmulio, vienumoje, jis ilgai ir nuoširdžiai melsdavosi ne tik savo, bet ir visų žmonių išganymui. Tam reikalui netoli dabartinės Tūbinių bažnytėlės, prie pušyno, šis bajoras pasistatė nedidelį namelį, kuriame ilgas valandas praleisdavo paskendęs maldose. Taip karštai besimeldžiant, jam kilo mintis toje vietoje pastatyti bažnyčią, kad joje galėtų melstis ne tik jis pats, bet ir Tūbinių bei aplinkinių kaimų žmonės. Pasitaręs su žmona Tekle Godliauskaite, 1820 metais ėmėsi įgyvendinti savo sumanymą. Tuo reikalu I. Jacevičius kreipėsi į tuometinį kunigaikštį, žemaičių vyskupą Juozapą Giedraitį ir jo koadjutorių oficiolą Gailevičių. Pagal tuomet galiojusią teisę Jacevičiai oficialiai užrašė valaką (mažiau negu hektaras) žemės suplanuotai bažnyčios statybai, o kunigui paskyrė 80 sidabro rublių algos metams. Minėtas vyskupas, gavęs Dvasinės kolegijos sutikimą, 1821 metais leido Jacevičiams funduoti Tūbinių bažnyčios statybą. Jau 1822 metais vyskupo įgaliotas Šilalės klebonas kun. Tomas Pilsudskis su kunigais altaristu ir vikaru pašventino būsimos šventovės akmenį, 1823 metais Dievo namų statyba jau buvo baigta.“

V. Juzumo aprašytas namelis pušynėlyje, kuriame meldėsi pamaldusis I. Jacevičius, greičiausiai buvo dabartinės Šv. Kryžiaus koplyčios vietoje. Kol naujai statoma Tūbinių bažnyčia dar nebuvo pašventinta, gavus vyskupo leidimą, Šv. Kryžiaus koplyčioje 1822 m. buvo pradėtos laikyti Šv. Mišios.

Šalia koplyčios 1987 m. vasarą įrengtas koplytstulpių ansamblis, skirtas Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui.

Palaidojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. atrastas bažnyčios fundatorės Teklės Jacevičienės 1843 m. mirties įrašas, kuriame nurodyta jos palaidojimo vieta.[7] Teklė Jacevičienė - Godlevska, Igno žmona, 67 m. našlė, palaidota šalia savo anksčiau mirusio vyro Igno Jacevičiaus Tūbinėse, Kalvarijų 12 stoties koplyčioje. Vėliau, pagal Lietuvos Valstybinio Archyvo dokumentus, nustatyta kad 1829 m. pirmiausia šioje koplyčioje buvo palaidotas 79 m. Tūbinių dvaro savininkas, vienas bažnyčios steigėjų ir fundatorių Ignas Jacevičius.[8]. Lietuvos Valstybinio Istorijos Archyvo (LVIA) dokumentuosenapie Igną Jacevičių nurodoma, kad Ignas Jacevičius mirė 79 m. amžiaus 1829 m. lapkričio 30 d., palaidotas Tūbinių kalvarijų koplyčios rūsyje. Įrašai LVIA religinių bendruomenių skyriuje saugomose knygose padaryti tuo laikotarpiu naudota lenkų kalba. Pagal juos daroma išvada, kad Igno ir Teklės Jacevičių šeimoje tuo laikotarpiu buvo 3 sūnūs: Anupras, Severijus, Juozapas Julius.

Taip pat žiūrėti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Asta Giniūnienė. Kryžiaus kelias Lietuvoje: XVIII a. antros pusės - XIX a. kalvarijos. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013. ISBN 978-609-447-106-3.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Tūbinių Dievo Apvaizdos parapija
  2. Asta Giniūnienė, monografija „Kryžiaus kelias Lietuvoje XVIII a. II pusėje–XX a. pradžioje“, 2013 m.
  3. Tūbinių bažnyčios 190 metų jubiliejus, 2014 m. Bažnyčios statybos fundatorių bajorų Jacevičių giminės pagerbimas
  4. Per bažnyčios 190 metų gimtadienį pagerbti jos fundatorių palaikai
  5. „Objekto Nr. 10061 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  6. „Objekto Nr. 15750 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  7. Teklės Jacevičienės - Godlevskos mirties įrašo kopija. LVIA įrašas L. 018v. N.7
  8. Igno Jacevičiaus mirties įrašo kopija. F. 669 Ap. 1 B. Žemaičių (Telšių) vyskupijos kurijos archyvinis fondas 1843 m. mirties (Šilalė L. 1014, Tūbinės L. 1018)
Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.