Tūbinių kapinių koplyčia

Koordinatės: 55°31′28″š. pl. 22°15′31″r. ilg. / 55.524354°š. pl. 22.258503°r. ilg. / 55.524354; 22.258503
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°31′28″š. pl. 22°15′31″r. ilg. / 55.524354°š. pl. 22.258503°r. ilg. / 55.524354; 22.258503

Tūbinių kapinių koplyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Šilalės
Savivaldybė Šilalės rajonas
Gyvenvietė Tūbinės I
Adresas Gardavos g.
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1823 m.

Tūbinių kapinių koplyčiakoplyčia, esanti Tūbinių I kaime, Šilalės rajone, prie kelio  4101  BalsiaiKaltinėnaiKražiai , 6 km į šiaurės rytus nuo Šilalės. Ji stovi Tūbinių Dievo Apvaizdos parapijos [1] veikiančiose kapinėse, nuo Tūbinių bažnyčios nutolusiose 200 m į pietryčius.

Koplyčia atnaujinta, prižiūrima, joje išlikęs altorius. Į kapinių kalnelyje stovinčią koplyčią įrengti laiptai. Priekiniu fasadu ji orientuota į šiaurės vakarus. Akmens ir raudonų molio plytų mūro statinys stačiakampio plano, kompaktinio tūrio, dengtas keturšlaičiu skiedrų stogu, be rūsio. Langų angos stačiakampės, dvivėrių įėjimo durų – arkinė. Medinė perdanga lygi, ant laikančių sijų. Stogo smailę vainikuoja originalus ornamentuotas kryžius – jis įrašytas į Kultūros paveldo registrą.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su Šv. Kryžiaus koplyčia, stovinčia bažnyčios šventoriuje, kapinių koplyčia buvo pastatyta kaip VI Tūbinių kalvarijų stotis.[3] Virš durų pritvirtintas ženklas „VI“, lentelė su įrašu „Veronika nušluosto Viešpačiui Jėzui veidą“. Viešai apvaikštant Tūbinių Kryžiaus kelius, kai procesijos buvo rengiamos pavasarį ir rudenį, pažymint titulinę Dievo Apvaizdos ir Šv. Kryžiaus Išaukštinimo šventes, tomis dienomis visuomet buvo meldžiamasi kapinių ir Šv. Kryžiaus koplyčiose. Kapinėse išlikę antkapinių paminklų, metalinių kaltų, išlietų kryžių, statytų XVIII a.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tūbinių Dievo Apvaizdos parapija
  2. „Objekto Nr. 13891 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. Asta Giniūnienė, monografija „Kryžiaus kelias Lietuvoje XVIII a. II pusėje–XX a. pradžioje“, 2013 m.