Suginčiai
Kitos reikšmės – Suginčiai (reikšmės).
| Suginčiai | ||
|---|---|---|
  Suginčiai |
||
| 55°20′17″š. pl. 25°31′16″r. ilg. / 55.338°š. pl. 25.521°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Molėtų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Suginčių seniūnija | |
| Gyventojų | 342 | |
 Vikiteka |
Suginčiai | |
.jpg)
Suginčiai – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, prie magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena . Seniūnijos centras, Suginčių I ir II seniūnaitijų centras. Yra Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (pastatyta 1910 m.), veikia Suginčių vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-33043).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istoriniuose šaltiniuose (Balninkų seniūnijos inventorius) minimas nuo 1554 metų. XVI a. vidurio priklausė Vilniaus vyskupui Povilui Alšėniškiui (buvo privati jo valda). 1606 m. Jurgis Kirdėjus Mirskis Suginčius užrašo Mikalojui ir Aleksandrui Sventickiams. 1643 m. Povilas, Mikalojus ir Dominyka Sventickiai Suginčius pardavė Kotrynai Barščevskai Janovai Marcinskai, Vilniaus pataurininkei. Suginčių dvaras 1584–1731 m., turėjo teisių į Virintų (su Martynu Valavičiumi), Dūrių (su Videniškių reguliariosios atgailos kanauninikais), Punto, Ilgyno (Kulionių k.), ir Ilgyno (Antadūrės k.) ežerus. XVII a. pab. – XVIII a. pradžioje Suginčių dvarą valdė Šolkovskiai. 1672 m. Danielius Šolkovskis bylinėjosi su Stanislovu Unikovskiu, Antadūrės dvarininku, dėl teisių į ežerus. 1699–1704 m. Suginčių dvaro ponai Jurgis ir Elzbieta iš Delamarsų Šolkovskiai Kazimierui Klepšai pardavė keturis ežerus. Jonas Šolkovskis Suginčių dvarą 1740 metais pardavė Mikalojui Petkevičiui, Ukmergės pavieto teisėjui, Mažeikiškių seniūnui. Tuomet Suginčių dvarui priklausė Suginčių, Gečių ir Melninkų kaimai su maždaug 150 baudžiauninkų. Melninkų kaime XVII–XVIII a. ant Suraižos upės buvo malūnas. Bent 1761–1782 m. Suginčiai priklausė Janovičiams (arba jie nuomavo dvarą). Turbūt jie (nors šaltiniai teigia, kad Michailovskiai) 1773 m. pastatė antrąją Suginčių koplyčią, stovėjusią iki XX a. pradžios. Pagal vyskupo Ignoto Masalskio vizitacijos duomenis Suginčių dvarui 1782 m. priklausė Želvų, Šliavelių (pastarasis, matyt, trumpą laiką), Joneikiškių kaimai ir Suražkos (dab. Suraiža) vienkiemis.
1795–1881 m. Suginčių dvarą valdė Michailovskiai. 1881 m. mirus Elzbietai Michailovskai dvaras atiteko Marijai Bilevič Pilsudskai (Juzefo Pilsudskio motinai), kuri 1882 m. įkeitė dvarą Vilniaus žemės bankui. Tada dvaras turėjo 1108,67 dešimtinių žemės, jame buvo 11 pastatų. Dvarui priklausė šios vietovės: Suginčių ferma su miesteliu, Ežerys, Lisagurka, Adomiškis, Cegelnia (dab. Molinka), Naujoji Baruvka (prie Želvų ež.), Senoji Baruvka (prie Loluičių), Kazarieza, Želvykštis, Gečiai, Želvos, Joneikiškės, taip pat Želvų ir Želvykščio ežerai.
1890 m. Suginčių dvarą Vilniaus žemės bankas pardavė pulkininko dukteriai Olgai Markovai, iš kurios jį 1906 m. nupirko Vikentijus Pekarskis. Iš jo XX a. pradžioje dvarą nupirko ir pasidalijo keturi ūkininkai (Šutinys, Juodvalkis, Skinderis ir Ramonas, kiekvienas po 35 ha). I pasaulinio karo metais dėl gyventojų neatsargumo sudegė dvaro rūmai. Kiti pastatai tvartai, klojimai, tarnų gyvenamieji namai sunyko XX a.
Visos enciklopedijos ir žinynai kartoja netikslius Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinio žodyno duomenis apie Molėtų rajono Suginčius painiodami juos su Akmenės rajono Suginčiais, nors žinyne nurodyti Suginčiai Vilkmergės apskrityje.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1554 m. | Balninkų seniūnija | ? |
| XIX a. | ? | Vilkmergės apskritis |
| 1940–1947 m. | Kuktiškių valsčius | Utenos apskritis |
| 1947–1950 m. | Skudutiškio valsčius | |
| 1950–1995 m. | Suginčių apylinkės centras | Molėtų rajonas |
| 1995– | Suginčių seniūnijos centras | Molėtų rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1982 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 182 | 263 | 265 | 300 | 455 | 437 | ||
| 1987 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | ||
| 498 | 499 | 494 | 426 | 342 | - | ||
| |||||||
.jpg)
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suginčių bažnyčios šventoriuje 1884 m. buvo palaidota Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio motina Marija Bilevičiūtė–Pilsudska, 1935 m. perlaidota Vilniuje, Rasų kapinėse. Taip pat bažnyčios šventoriuje palaidotas XIX a. pabaigoje čia dirbęs draudžiamos lietuvių spaudos publicistas, pasakėtininkas kunigas Juozapas Lideikis (1858–1899).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Suginty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 630 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Suginčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 330 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Suginčiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 459 psl.
- ↑ Suginčiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 127
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Suginčiai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 58 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Skudutiškis – 8 km | UTENA – 20 km | Kuktiškės – 13 km |
| |||||||
|
|||||||||||
| Verbiškės – 6 km | Šeštokiškės – 13 km MOLĖTAI – 15 km |
||||||||||
| ||||||||||||||