Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°20′13″ š. pl. 25°31′29″ r. ilg. / 55.33694°š. pl. 25.52472°r. ilg. / 55.33694; 25.52472

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Suginčiai, Lithuania - panoramio (4).jpg
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Molėtų
Savivaldybė Molėtų rajonas
Gyvenvietė Suginčiai
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1910 m.
Stilius istorizmas

Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi Suginčių kaime, 0,5 km į rytus nuo Molėtų-Utenos kelio. Istoristinė, vyrauja neobaroko elementai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suginčių bažnyčia 2006 m.

Suginčiuose 1669 ir 1782 m. minima koplyčia (priklausė Vilniaus vyskupijos Molėtų parapijai). Pirmąją Suginčių kapinių koplyčią antrojoje XVII amžiaus pusėje pastatęs Koziela. Molėtų metrikų knygose nuo maždaug 1695 metų esama įrašų, kad Suginčių koplyčioje krikštijami vaikai, kartais tuokiamos poros. Tai atlikdavo Stirnių jėzuitai arba Molėtų klebonas. XVIII amžiuje Suginčių koplyčioje reguliariai laikytos mišios triskart per metus – atlaidų dienomis. Nors XIX amžiaus šaltiniai teigia, kad Michailovskiai 1773 m. pastatė antrąją Suginčių koplyčią, stovėjusią iki XX a. pradžios, tuo galima abejoti: mat XVIII amžiaus šaltiniai nurodo, kad bent apie 17601780 metus Suginčius valdė Janovičiai. Antroji koplyčia buvo medinė, turėjo penkis langus, tris altorius, šešių balsų vargonus. Nuo XIX amžiaus pradžios prie Suginčių koplyčios būna nuolatinis kunigas, apie 1820 metus pradedamos rašyti metrikų knygos, atsiranda Suginčių filija, iki 1850 metų priklausiusi Molėtų parapijai. 18501925 m. Suginčių bažnyčia buvo Žemaičių (Telšių) vyskupijos Utenos parapijos filija. 1898 m. gubernatoriaus prašyta leidimo bažnyčiai remontuoti ir padidinti. Leista tik remontuoti. Suginčiuose XIX a. pabaigoje gyveno, dirbo ir palaidotas draudžiamos lietuviškos spaudos bendradarbis, pasakėčių kūrėjas kunigas Juozas Lideikis (18581898).

19091910 m. kunigo A. Ragažinsko rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 19351936 m. klebono Adolfo Bielskio iniciatyva ir parapijiečių lėšomis bažnyčia išdekoruota, 1954 m. kunigo Zigmo Gustainio rūpesčiu – suremontuota.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varpinė
Kryžius šventoriuje

Bažnyčia istoristinė (vyrauja neobaroko elementai), lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir 2 zakristijomis sankryžos kampuose. Bokštas kupolo vietoje, navų sankryžoje yra 2 bokšteliai, tarp kurių – trikampis frontonas. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su arkiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė varpinė; kryžiai.

Suginčių kunigai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1745-1746 metais pranciškonas Faustinas Žukovskis, krikštijęs vaikus Suginčių ir Liliškių koplyčiose, bet gyvenęs, atrodo, Liliškių dvare (žr. Valančiai);
  • 1807 metais Juozas Urbonavičius;
  • 1807-1814 metais Juozapas Sirvydas, augustijonas;
  • 1825-1831 metais Suginčių kapelionas Juozapas Žilevičius;
  • 1830 metais Rudolfas Zapševicius Ezbietos Michailovskos nuodėmklausys ir reikalų patikėtinis;
  • 1827-1831 metais Suginčių kapelionas Simplicianas Daukša, augustijonas;
  • 1849-1851 metais Ignotas Runickis, bernardinas iš Troškūnų, vyskupo Motiejaus Valančiaus nurodymu grąžintas i Troškūnus;
  • 1853-1854 metais Ignotas Utkevičius;
  • 1855-1857 metais Pranciškus Krupavičius;
  • 1858-1859 metais Jurgis Ubikevičius;
  • 1860-1865 metais Kazimieras Genutavičius;
  • 1866-1869 metais Aleksandras Benediktavičius;
  • 1870 metais vakancija;
  • 1871-1873 metais Justinas Semaška;
  • 1874-1877 metais Liudvikas Vilkas;
  • 1878-1892 metais Julijonas Garnevičius;
  • 1895-1898 metais Juozapas Lideikis, aušrininkas, pasakėtininkas;
  • 1899-1908 metais Juozas Plungys;
  • 1908-1912 metais Antanas Ragažinskis;
  • 1912-1950 metais Adolfas Bielskis;
  • 1950-1952 metais Mykolas Balnis;
  • 1952-1956 metais Jonas Žižliauskas;
  • 1956-1963 metais Zigmas Gustainis;
  • 1963-2005 metais Česlovas Zažeckas;
  • nuo 2005 metų Arūnas Kazlauskas.