Stalgėnų piliakalnis
| Stalgėnų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Stalgėnų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Plungės rajonas | ||
| Seniūnija | Stalgėnų seniūnija | ||
| Aukštis | 20 m | ||
| Plotas | 24x5-8 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis – XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1964 | ||
| Registro Nr. | A814P / 5486 / AR800 | ||
Stalgėnų piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A814P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR800) – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Stalgėnų kaimo, Stalgėnų seniūnija. Pasiekiamas iš plento 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė (Plungės – Rietavo atkarpos) Stalgėnuose pasukus į dešinę vakarų kryptimi, į kelią 3226 Stalgėnai–Luknėnai , pavažiavus 750 m – yra dešinėje, į šiaurę nuo kelio, tik pervažiavus Lukną.
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Luknos kairiajame krante. Aikštelė trapecinė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 24 m ilgio, 5 m pločio šiaurės rytų gale, 8 m pločio – pietvakariuose, 1 m iškiliu viduriu. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Šiaurinis šlaitas leidžiasi į slėnio daubą, kiek nuolaidesnis, su terasa. Piliakalnis apardytas arimų, pirmajame pylime kasti bulviarūsiai. Piliakalnis apaugęs pradėtu retinti mišriu mišku. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis naudotas I tūkstantmečiu pr. m. e. – XIII a.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Luknos kairiajame krante. Upės slėnis piliakalnį juosia iš šiaurės, rytų ir pietryčių. Vakarų pusėje esanti dauba skiria piliakalnį nuo gretimų aukštumų. Aikštelė trapecinė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 24 m ilgio, 5 m pločio šiaurės rytų gale, 8 m pločio – pietvakariuose, 1 m iškiliu viduriu. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Šiaurinis šlaitas leidžiasi į slėnio daubą, kiek nuolaidesnis, su terasa. Aikštelės pietvakarių krašte supiltas 12 m ilgio, 1 m aukščio, 12 m pločio pylimas, už kurio iškastas 15 m pločio, 1 m gylio griovys. Už griovio supiltas antras 1,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į antrą 5 m pločio, 0,3 m gylio griovį.[1]
Piliakalnis apardytas arimų, pirmajame pylime kasti bulviarūsiai. Piliakalnis apaugęs pradėtu retinti mišriu mišku.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – XIII a.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Nausodžio piliakalnis 8 km Gandingos piliakalnis 6,5 km |
Plungės piliakalnis 8 km Lekemės piliakalnis 3 km |
Džiuginėnų piliakalnis 19 km Gelindėnų piliakalnis 15 km |
| |||||||
| Kačaičių piliakalnis 26 km Antkalnio piliakalnis 27 km |
|
Paplienijos piliakalnis 19 km | |||||||||
| Pauškių piliakalnis 9 km Žvaginių piliakalnis 14 km |
Skroblio piliakalnis 10 km Padievaičio piliakalnis 33 km |
Lopaičių piliakalnis 21 km Šiūraičių piliakalnis 25 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 154 (Nr. 680)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.158
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.64.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.98. P.297-298.
- Eleonora Ravickienė. Piliakalnis – bičių globėjas // Kibirkštis (Plungė). 1983 sausio 15 d.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos piliakalnių atlasas Archyvuota kopija 2009-04-18 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos piliakalniai