Stakų konglomerato luistai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dieveniskiu regioninis parkas.png
Stakų konglomerato luistai
Stakų konglomeratas.JPG
Stakų konglomerato fragmentas – suskilęs luistas

Stakų konglomerato luistai
Koordinatės
54°17′29″š. pl. 25°33′11″r. ilg. / 54.29151°š. pl. 25.55304°r. ilg. / 54.29151; 25.55304Koordinatės: 54°17′29″š. pl. 25°33′11″r. ilg. / 54.29151°š. pl. 25.55304°r. ilg. / 54.29151; 25.55304
Savivaldybė Šalčininkų rajono savivaldybė
Seniūnija Poškonių seniūnija
Plotas 0,196 ha

Stakų konglomerato luistai – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Šalčininkų rajone, Poškonių seniūnijoje, Stakų kaimo apylinkėse, 0,8 km į šiaurės rytus nuo kelio  104  ŠalčininkaiDieveniškėsKrakūnai , Stakų kraštovaizdžio draustinyje. Stakų miškas su konglomeratais priklauso Šalčininkų miškų urėdijos Poškonių girininkijos (548 kv., 2 skl.) teritorijai.

Konglomerato luistai slūgso mišriame miške, užima 0,196 ha plotą. Lengvai surandami ir pasiekiami, nes žvyrkelio atkarpoje nuo plento sustatytos kelio rodyklės, o šalia įrengta lenta su išsamia informacija apie gamtos objektą.

Konglomeratas paskelbtas valstybės saugomu LR aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-255. Konglomeratų išeiga, kartu su netoliese esančiu kitu saugomu gamtos paveldo objektu Dieveniškių istoriniame regioniniame parkeStakų ąžuolu, turi didelį gamtinį pažintinį potencialą.

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stakų geologinį objektą sudaro 2 luistai, gulintys vienas šalia kito ant kalnelio, apaugusio medžiais, viršūnės. Jų sudėtyje esančios pagrindinės uolienos yra smėlis ir žvyras. Objektą sudaro gamtiškai susicementavusio konglomerato išeiga, atsiverianti geologinio sluoksnio fragmentu ir esanti reljefo paaukštėjime (absoliutus aukštis apie 220 m). Šioje sankaupoje išsiskiria 2 dalys. Paaukštėjimo viršuje esantis vientisas luistas slūgso horizontaliai ir yra stačiakampės plokštės formos, kurios žemės paviršiuje matomas ilgis yra 6 m, plotis – 5 m, aukštis – 0,7 m. Šlaite žemiau yra antroji sankaupos dalis, išsidėsčiusi pusmėnuliu, suskilusi į tris dalis. Šių konglomerato fragmentų bendras ilgis yra apie 17 m, plotis – 3 m, aukštis – apie 1,5 m. Pastarosios sankaupos vientisumą ardo čia augantys seni medžiai.

Stakų konglomerato luistai, kaip geologiniai kūnai, netirti ir jų būdingosios ir ypatingosios savybės nėra moksliškai apibūdintos. Lietuvos geologinio paveldo įvairovėje panašių objektų nėra daug. Tai – Skališkių uola (Vilniaus raj.), Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola (Utenos raj.), „Ožkų pečius“ (Prienų raj.) Tačiau visi šie objektai yra šiauriau nuo paskutinio apledėjimo ribos, tuo tarpu Stakų konglomeratai yra teritorijoje už šios ribos į pietus. Konglomeratų susidarymas paleografine prasme dar iki šiol nėra pakankamai ištirtas, todėl jų išsaugojimas yra labai svarbi prielaida šiam įdomiam reiškiniui nagrinėti.

Saugomo konglomerato išeigos plyti į šiaurę nuo paskutinio apledėjimo ribos, ir pats procesas vyko ir vyksta geologinės holoceno epochos, prasidėjusios prieš 10–11 tūkst. metų, laikotarpiu. Konglomerato išeigos slūgso priešpaskutiniojo (Medininkų) apledėjimo išplitimo zonoje. Paleografinės konglomerato susidarymo sąlygos nėra pakankamai tirtos. Kadangi konglomerato luistai slūgso reljefo paaukštėjime, tai vienas iš galimų jų atsiradimo variantų gali būti, kad luistai buvo atvilkti ledyno.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pateikiami atskirų luistų matomi išmatavimai:

Konglomerato luistai aukštis, m ilgis, m plotis, m pagrindinės uolienos Luistų forma
Vientisas luistas 0,7 6 5 Smėlis, žvyras Stačiakampis
Suskilęs luistas 1,5 17 3 Smėlis, žvyras Pusmėnulis

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka