Grybiškių ąžuolas

Koordinatės: 54°14′54″š. pl. 25°38′25″r. ilg. / 54.24836°š. pl. 25.64020°r. ilg. / 54.24836; 25.64020
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°14′54″š. pl. 25°38′25″r. ilg. / 54.24836°š. pl. 25.64020°r. ilg. / 54.24836; 25.64020

Grybiškių ąžuolas

Grybiškių ąžuolas pavasarį, 2016 m.
VietaGrybiškės, Šalčininkų rajonas
RūšisPaprastasis ąžuolas
Aukštis26 m
Apimtis (1,3 m aukštyje)4,98 m

Grybiškių ąžuolas – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Šalčininkų rajone, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Nemkamedžio miške (Šalčininkų miškų urėdijos Poškonių girininkijos 578 kvartalo 4 sklype). Išskirtinis medis lengvai pasiekiamas pėsčiųjų pažintiniu taku per mišką pagal rodykles, įrengtas nuo Poškonių (3 km). Senojo ąžuolo kaimynystėje auga Grybiškių pušis.

Ąžuolas paskelbtas saugomu, remiantis LR Aplinkos ministerijos 1999 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 345.

Prie Grybiškių ąžuolo 1971 m. surastas didžiausias Lietuvos baravykas, kuris įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Baravyko svoris buvo 3,05 kg, kepuraitės skersmuo – 49 cm, koto – 28 cm.[1].

2016 m. šalia ąžuolo kamieno įrengta priešaknį nuo sutrypimo sauganti aikštelė.[2]

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ąžuolo kamieno apimtis 4,98 m, skersmuo apie 1,6 m, aukštis apie 26 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Grybiškių ąžuolas“. dirpd.am.lt. 2009-07-13. Suarchyvuota iš originalo 2016-09-14. Nuoroda tikrinta 2016-09-14.
  2. Grybiškių ąžuolas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]