Šaltinių akmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šaltinių akmuo
Šaltinių (Žižmų) akmuo.JPG
Šaltinių akmuo, 2016 m. pavasaris

Šaltinių akmuo
Koordinatės
54°10′41″š. pl. 25°35′10″r. ilg. / 54.17816°š. pl. 25.58616°r. ilg. / 54.17816; 25.58616Koordinatės: 54°10′41″š. pl. 25°35′10″r. ilg. / 54.17816°š. pl. 25.58616°r. ilg. / 54.17816; 25.58616
Savivaldybė Šalčininkų rajono savivaldybė
Seniūnija Dieveniškių seniūnija
Registro Nr. 1931
Dieveniskiu regioninis parkas.png

Šaltinių akmuo, taip pat Žižmų akmuo, Užkeikta svodba – stambus riedulys, mitologinis akmuo (unik. kodas 1931)[1] Šalčininkų rajone, Dieveniškių seniūnijoje, Šaltinių miške, 3 km į pietvakarius Dieveniškių, 1,7 km į šiaurės vakarus nuo Žižmų.

Teritorija priklauso Šalčininkų miškų urėdijos Dieveniškių girininkijai (647 kv., 1 skl.).[2] Riedulys nesunkiai pasiekiamas važiuojant lauko ir miško keliukais, pasukus iš kelio  104  ŠalčininkaiDieveniškėsKrakūnai  ties etnografiniu Žižmų kaimu pagal pastatytas rodykles. Dieveniškių istorinio regioninio parko objektas pritaikytas lankymui: įrengta atokvėpio vieta, informacinė lentelė su išsamiomis žiniomis apie riedulį. Už 150 m į pietvakarius nuo akmens yra šaltinis, vadinamas Šulinėliu, arba Krynyca.

Šaltinių akmuo yra geologinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas valstybės saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 76.

Padavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie mitologinį Žižmų apylinkės akmenį pasakojami keli padavimai, kuriuose kalbama apie suakmenėjusius žmones. Populiarus pasakojimas apie akmeniu pavirtusį vestuvių pulką. Vieni pasakoja, jog vestuvių pulkas pavirto akmeniu todėl, kad motina prakeikė savo dukterį, išvažiavusią be pritarimo į jungtuves: „Kad tu, vaikeli, akmeniu užvirstai, tėvui nepasikloniojusi“. Visas vežimas virtęs dideliu akmeniu. Ir dabar galima esą įžiūrėti sėdinčių žmonių figūras.

Pasakojama, kad buvo dvi sesutės pas tėvus: „Atvažiavo svotai ne pas vyresnę, o pas jaunesnę. Labai gaila buvo vyresnei palikt pas tėvus, o jaunesnei ištekėt. Kap sėdos išvažiuodinėt šliūban jaunesnė, tai vyresnė pasakė: Kad tu sėstais akmeniu! Ir virto tas vežimas dideliu akmeniu. In to akmenio, kap žmonės sėdėjo,- tokie gurnai“.

Tomo Kuklio pasakojimas iš Grybiškių kaimo: „Buvo tokis žmogus, katras dirbo prie akmenų, iš Skraičionių kaimo. Neturėjo kuom pramušt to akmenio. Buvo, mat, tas akmuo jam naudingas, tai jis mislino, kuom patraukt tą akmenį. Taigi jis privežė daug medžio malkos sausos ir pakūrė ugnį. Turėjo prinešęs vandenio du tris cebrus. Degino. Tas akmuo buvo raudonas ir giliai rasšilęs, tada nuėmė ugnį ir lėjo vandeniu. Akmuo ėmė trūkinėti in didelius kavalkus. Jis tą akmenį razrinko lomais ir darė, kas jam naudinga, – girnas, tiltus, užtašė stulpus. Turėjo gerą uždarbį. Priilsęs buvo, atsigulė pas tą akmenį ir užmigo. Jam prisidavė per sapną toj pati svodba, katroj apvirto akmeniu, ir jis pabijojo. Daugiau nerušink, bet sulig žemei, – tas akmuo – nerazrinkta svodba, -jam pasakė. Jis pats kalbėjo: Niekam aš negaliu pasakyt. Mirsiu, nu, nepasakysiu. Ir niekam nepasakė“.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltinių akmuo yra plokščias, netaisyklingos trapecijos formos, granito riedulys. Dalis akmens yra nuskelta. Šiaurinis akmens galas yra žemėje, pietinis apie 1 m virš žemės.

  • Aukštis – 1,42 m
  • Ilgis – 3,82 m
  • Plotis – 2,84 m
  • Perimetras – 10,31 m
  • Sudėtis – biotitinis granitas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Akmuo“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-05-09. 
  2. „Dieveniškių girininkija“. salmu.lt. 2015-04-16. Suarchyvuotas originalas 2016-09-14. Nuoroda tikrinta 2016-09-14. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka


Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.