Archimedas

Keisti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Archimedas
Gimė 287 m. pr. m. e.
Mirė 212 m. pr. m. e.
Veikla mokslininkas universalas, inžinierius, astronomas, filosofas
Žinomas (-a) už Archimedo dėsnio atradėjas
Vikiteka Archimedas

Archimedas (gr. Άρχιμήδης; Sirakūzuose[1], apie 287 m. pr. m. e. – 212 m. pr. m. e.[2]) – graikų matematikas, fizikas, išradėjas – inžinierius ir astronomas.[3][4] Nors apie jo gyvenimą žinoma nedaug, Archimedas laikomas žymiausiu Antikos ir vienu žymiausių visų laikų matematiku.[5][6]

Labiausiai žinomas kaip atradęs Archimedo dėsnį apie jėgą, veikiančią panardintus kūnus, taip pat išradęs sraigtą irigacijoje, apskaičiavęs elipsės, parabolės nuopjovos plotus. Sukūrė hidrostatikos pagrindus.

Antrojo Pūnų karo metu dirbo prie inžinerinių Sirakūzų gynybos įrenginių, žuvo nuo romėno kareivio rankos. Pasak Plutarcho, priėjęs kareivis liepė eiti su juo, nes vadas Marcelas nori jį matyti. Archimedas paprašė palaukti, kol jis baigs spręsti uždavinį, bet kareivis išsitraukė kardą ir užmušė mokslininką.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archimedas, gimė apie 287 m. pr. m. e. Sirakūzų uostamiestyje, Sicilijoje, tuo metu savivaldėje Didžiosios Graikijos kolonijoje. Gimimo data nustatyta remiantis Bizantijos graikų istoriko John Tzetzes pareiškimu, kad Archimedas gyveno 75 metus prieš savo mirtį 212 m. pr. m. e.[7] Viename iš savo darbų Archimedas mini, kad jo tėvas buvo astronomas, vardu Phidias, tačiau apie jį daugiau nieko nežinoma.[8] Archimedo biografiją aprašė jo draugas Heraklidas, tačiau šis darbas buvo prarastas ir Archimedo gyvenimo detalės liko neaiškios.[9] Pavyzdžiui, nežinoma, ar jis buvo vedęs ar turėjo vaikų, ar buvo jaunystėje išvykęs į Aleksandriją Egipte.[10] Iš jo išlikusių rašytinių darbų žinoma, kad Archimedas palaikė dalykinius ryšius su ten įsikūrusiais mokslininkais, įskaitant savo bičiulį Kononą iš Samo ir vyriausiąjį bibliotekininką Eratosteną.

Po trejus metus trukusios Romos generolo Marko Klaudijaus Marcelo Sirakūzų apgulties, vykstant Antrajam Pūnų karui, 212 m. pr. m. e. Archimedą nužudė romėnų kareivis, labai apgailestaudamas Marcelui, kuris norėjo jį sugauti gyvą. Yra keletas versijų apie jo mirtį, anot vienos, jis buvo užsiėmęs matematiniu įrodymu ir prašė miestą plėšiančio kareivio jo netrukdyti, dėl ko jis jį nužudė. Graikų istorikas Plutarchas taip pat pateikia mažiau žinomą Archimedo mirties istoriją, kuri leidžia manyti, kad jis galėjo būti nužudytas bandydamas pasiduoti romėnų kariui. Pagal šią istoriją Archimedas nešiojo matematinius įrankius ir buvo nužudytas, nes kareivis manė, jog tai vertingi daiktai.

Atradimai ir išradimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jau senovėje Archimedui buvo priskirta apie 40 išradimų. Be Archimedo sraigto, svarbiausi iš jų yra: išgaubtas veidrodis, amžinasis varžtas ir modelis, vaizduojantis Saulės, Mėnulio ir planetų judėjimą. Jis taip pat išrado įrankį elipsei piešti. Iš karo mašinų jis išrado sijos principu veikiantį krano mechanizmą, veidrodžių sistema laivams uždegti ir garais varomą patranką.

Archimedas buvo pirmasis, kuris suprato statiką, susijusią su nejudančiais kroviniais, pavyzdžiui, pastatuose ar tiltuose. Jis taip pat suprato ir aprašė, kas įvyksta, kai kūnai plūduriuoja skysčiuose, tai vadinama plūdrumu.

Archimedo dėsnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Archimedo dėsnis.
Teigiama, kad Archimedas atrado Archimedo dėsnį, kai įlipo į vonią ir pastebėjo kylantį vandenį.

Plačiausiai žinoma legenda apie Archimedą yra pasakojimas, kaip jis išrado metodą nustatyti netaisyklingos formos objekto tūrį. Pasak Vitruvijaus, Sirakūzų karaliui Hierui II buvo pagaminti karūna ir jis paprašė Archimedo nustatyti, ar karūnoje esantis auksas nebuvo pakeistas sidabru.[11] Archimedas turėjo išspręsti problemą nepažeisdamas karūnos, t. y., negalėjo jos išlydyti, kad apskaičiuoti jos tankį.

Vitruvijaus pasakojime minima, kad Archimedas besimaudydamas vonioje pastebėjo, kad įlipus į kubilą, vandens lygis jame pakilo. Taip jis suprato, kad pagal šį efektą galima nustatyti karūnos tūrį. Paprastomis sąlygomis vanduo yra nesuspraudžiamas,[12] todėl panardinta karūna išstumtų vandens kiekį lygų jos pačios tūriui. Padalinus karūnos masę iš išstumto vandens tūrio gaunamas karūnos tankis. Šis tankis būtų mažesnis už aukso, jeigu jame būtų pridėta pigesnių ir mažiau tankių metalų. Tada Archimedas nuogas išbėgo į gatves ir susijaudinęs savo atradimu šaukė „Eureka!“ (gr. Eureka - aš atradau!).[11] Tada karūnos bandymas buvo atliktas sėkmingai - įrodyta, kad sidabras joje tikrai buvo įmaišytas.[13]

Auksinės karūnos istorija Archimedo darbuose daugiau niekur nėra minima. Jame aprašytas metodas kelia abejonių dėl itin didelio tikslumo, kurio reikėtų matuojant vandens poslinkį.[14]

Archimedo sraigtas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archimedo sraigtas

Tikriausiai didžioji dalis inžinerijos darbų, kuriuos atliko Archimedas, buvo daromi tenkinant jo gimtojo miesto Sirakūzų poreikius. Graikų rašytojas Atėnyesas Naukratietis aprašė, kaip karalius Hieras II pavedė Archimedui suprojektuoti didžiulį laivą Syracusia, kuris būtų skirtas prabangioms kelionėms, gabenti atsargas ir dar būtų karinis jūrų laivas. Teigiama, kad Syracusia buvo didžiausias laivas pastatytas senovėje.[15] Pasak Atėnyeso laivas galėjo plukdyti 600 žmonių, jame buvo sodo dekoracijų, graikų gimnazija ir šventykla, skirta deivei Afroditei. Kadangi tokio dydžio laivui pro korpusą sunkėsi vanduo, buvo sukurtas Archimedo sraigtas, kuris šalino triumo vandenį. Šis Archimedo įrenginys buvo įtaisas sudarytas iš besisukančio sraigtinio veleno, įtaisyto nuožulniame vamzdyje (cilindre).[16] Jis buvo sukamas rankomis ir galėjo būti naudojamas perkelti vandeniui iš žemai esančio vandens telkinio į drėkinimo kanalus. Archimedo sraigtas yra vis dar naudojamas skysčiams, granuliuotoms kietosioms medžiagoms - angliai, grūdams siurbti. Romėnų laikais, kuriuos aprašė Vitruvijus, Archimedo sraigtas galėjo būti sraigtinio siurblio, naudoto Kabančiųjų Babilono sodų drėkinimui, patobulinimas.[17][18] Pirmasis pasaulyje jūrinis garlaivis su laivasraigčiu buvo SS Archimedes (1839 m.), pavadintas Archimedo ir jo sraigto garbei.[19]

Archimedo letena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveiksle vaizduojama Archimedo letena

Archimedo letena (dar vadinama geležine ranka) - viena iš mašinų, kurias Archimedas sukonstravo per Antrąjį Pūnų karą, kad apgintų Sirakūzus nuo Romos puolimų, kuriems vadovavo generolas Markas Klaudijus Marcelas. Kaip tiksliai mašina atrodė ir veikė yra vis dar yra diskusijų objektas. Senoviniai šaltiniai teigia, kad ji buvo pritvirtinta prie miesto sienos, kad atremtų puolimus iš jūrinės dalies. Tai buvo kranas arba didžiulis keltuvas su geležiniais kabliais, kurie galėjo pagriebti priešo laivą, jį pakelti ir nuskandinti. Pastaruoju metu ne kartą buvo bandoma rekonstruoti ir išbandyti šį Archimedo ginklą. 2005 m. „Discovery Channel“ suburta komanda televizijos laidoje „Senovės pasaulio super ginklai“ sukūrė savo ginklo versiją ir pademonstravo, kad jis veikia.[20][21]

Darbai matematikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors Archimedas labiausiai žinomas kaip mechaninių prietaisų išradėjas, jis taip pat įnešė svarų indėlį į beveik visas to meto matematikos sritis - geometriją, aritmetiką ir algebrą. Atrado pustaisyklingus briaunainius, kurie vadinami jo vardu ir išplėtojo kūgio pjūvių sprendimus. Kubinėms lygtims spręsti pateikė geometrinį metodą, kurios šaknys randamos naudojant parabolės ir hiperbolės sankirtą.

Nors Archimedas nenaudojo ribos ar integralo sąvokų, jis sprendė įvairių figūrų ploto skaičiavimo uždavinius remdamasis aritmetiniu kiek norima mažų figūrų dalių sumavimu.[22]

Archimedas taip pat parodė, kad apskritimo ilgio ir apskritimo skersmens santykis (pi) yra skaičius tarp reikšmių ir (t. y. maždaug 3,1408–3,1429).[23]

Palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archimedo atvaizdas yra įspaustas ant vieno iš prestižiškiausių apdovanojimų matematikos srityje – Fildso medalio. Archimedo vardu yra pavadintas Mėnulio krateris ir asteroidas.[24]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Syracuse. In: Britannica Concise Encylopedia. Chicago, 2006. P.1858
  2. ↑ Mathematics. In: David Sacks Encyclopedia of the Ancient Greek World, 2005. P.203
  3. ↑ Vilius Stakėnas. Archimedas (Archimēdēs). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 721 psl.
  4. ↑ „Archimedes (c.287 - c.212 BC)“. BBC History. Nuoroda tikrinta 2012-06-07.
  5. ↑ Calinger, Ronald (1999). A Contextual History of Mathematics. Prentice-Hall. p. 150. ISBN 0-02-318285-7.
  6. ↑ „Archimedes of Syracuse“. The MacTutor History of Mathematics archive. 1999 m. sausio mėn. Nuoroda tikrinta 2008-06-09.
  7. ↑ Heath, Thomas L. 1897. Works of Archimedes.
  8. ↑ Shapiro, A. E. (1975). „Archimedes's measurement of the Sun's apparent diameter“. Journal for the History of Astronomy. 6 (2): 75–83. Bibcode:1975JHA.....6...75S. doi:10.1177/002182867500600201. S2CID 125137430.
  9. ↑ University of St Andrews (red.). „Archimedes of Syracuse“. Nuoroda tikrinta 2007-01-02. {{cite web}}: Citata turi nebenaudojamą parametrą |authors= (pagalba)
  10. ↑ Acerbi, F. (2008). Archimedes. New Dictionary of Scientific Biography. pp. 85–91.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  11. ↑ 11,0 11,1 Vitruvius (2006-12-31). De Architectura, Book IX, paragraphs 9–12. Project Gutenberg. Suarchyvuota iš originalo 6 November 2019. Nuoroda tikrinta 26 December 2018.
  12. ↑ „Incompressibility of Water“. Harvard University. Suarchyvuota iš originalo 17 March 2008. Nuoroda tikrinta 2008-02-27.
  13. ↑ Rorres, Chris (red.). „The Golden Crown: Sources“. New York University. Suarchyvuota iš originalo 2021-03-09. Nuoroda tikrinta 6 April 2021.
  14. ↑ Rorres, Chris. „The Golden Crown“. Drexel University. Suarchyvuota iš originalo 11 March 2009. Nuoroda tikrinta 2009-03-24.
  15. ↑ Casson, Lionel (1971). Ships and Seamanship in the Ancient World. Princeton University Press. ISBN 978-0-691-03536-9.
  16. ↑ Archimedo sraigtas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-03-01).
  17. ↑ Dalley, Stephanie; Oleson, John Peter. „Sennacherib, Archimedes, and the Water Screw: The Context of Invention in the Ancient World“. Technology and Culture Volume 44, Number 1, January 2003 (PDF). Suarchyvuota iš originalo 16 July 2015. Nuoroda tikrinta 2007-07-23.
  18. ↑ Rorres, Chris. „Archimedes' screw – Optimal Design“. Courant Institute of Mathematical Sciences. Suarchyvuota iš originalo 22 July 2012. Nuoroda tikrinta 2007-07-23.
  19. ↑ „SS Archimedes“. wrecksite.eu. Suarchyvuota iš originalo 2 October 2011. Nuoroda tikrinta 2011-01-22.
  20. ↑ „Archimedes' Claw: Illustrations“. math.nyu.edu (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-11-04.
  21. ↑ Carroll, Bradley W. Archimedes' Claw – watch an animation. Weber State University. Pridobljeno 12. avgusta 2007.
  22. ↑ Autorių kolektyvas. Matematika. Mokomoji knyga XII klasei ir gimnazijų IV klasei I dalis. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 78 p. ISBN 5-430-03746- X
  23. ↑ Udo Quak. Kaip suprasti matematiką. Teminis žinynas. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 70 p. ISBN 5-430-03555-6
  24. ↑ „Minor Planet Center 3600 Archimedes“ (anglų). Minor Planet Center. Nuoroda tikrinta 20231101. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose –
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Archimedas&oldid=7235878"