Hiperbolė (matematika)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Matematikoje hiperbolė – kreivė plokštumoje, sudaryta iš dviejų nesikertančių begalinių šakų, kurios kiekvieno taško atstumų nuo dviejų pastovių taškų (vadinamų židiniais) skirtumo absoliutus dydis yra pastovus. Hiperbolė – vienas iš kūgio pjūvių, kertant sukimosi kūginį paviršių plokštuma, lygiagrečia jo dviem sudaromosiom.
Vienas hiperbolės praktinių taikymų – skaičiuojant trajektoriją kūno, turinčio pakankamai energijos pabėgti iš kito masyvaus kūno gravitacinio lauko. Šiuo atveju hiperbolis židinys – masyvaus kūno centras. Vikiteka
