Ungura: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[Vaizdas:Wegorzewo.jpg|thumb|250px|left|Angerburgo pilis]] |
[[Vaizdas:Wegorzewo.jpg|thumb|250px|left|Angerburgo pilis]] |
||
Minimas nuo [[1335]] m., kai [[kryžiuočiai]] ant [[Angrapė]]s upės kranto pasistatė medinę pilį ir pavadino ją Angerburgu. [[1365]] m. [[lietuviai]] pilį sugriovė, bet [[vokiečiai]] netrukus toje pačioje vietoje pasistatė mūrinę pilį. [[XV a.]] aplink pilį pradėjo kurti miestelis, vadintas ''Gerothwohl''. [[1479]] m. [[Varmija|Varmijos]] [[vyskupas]] Lukašas Vacenrodė leido [[priešpilis|priešpilyje]] pastatyti [[koplyčia|koplyčią]]. Nuo [[1510]] m. miestelis dokumentuose vadinamas Naujuoju Kaimu, [[1514]] m. jam suteikta privilegija. [[1571]] m. balandžio 14 d. [[kunigaikštis]] [[Albrechtas Frydrichas Hohencolernas]] suteikė miesto teises. [[1656]] m. miestą nusiaubė [[totoriai]], žuvo daug [[lietuvininkai|lietuvininkų]], kurių vieton netrukus atsikėlė [[lenkai]] [[mozūrai]]. Atsikėlėliai miestą pradėjo vadinti Vengoborku. Po [[1709]]–[[1710]] m. [[maras|maro]] ir bado, kai mirė du trečdaliai miesto gyventojų, prasidėjusi [[Didžioji Prūsijos kolonizacija]] pakeitė etninę sudėtį, miestelio gyventojų daugumą sudarė atsikėlėliai iš [[Zalcburgas|Zalcburgo]]. [[1730]] m. miestelio gatves pradėta apšviesti [[liktarna|liktarnomis]]. [[1734]] m. |
Minimas nuo [[1335]] m., kai [[kryžiuočiai]] ant [[Angrapė]]s upės kranto pasistatė medinę pilį ir pavadino ją Angerburgu. [[1365]] m. [[lietuviai]] pilį sugriovė, bet [[vokiečiai]] netrukus toje pačioje vietoje pasistatė mūrinę pilį. [[XV a.]] aplink pilį pradėjo kurti miestelis, vadintas ''Gerothwohl''. [[1479]] m. [[Varmija|Varmijos]] [[vyskupas]] Lukašas Vacenrodė leido [[priešpilis|priešpilyje]] pastatyti [[koplyčia|koplyčią]]. Nuo [[1510]] m. miestelis dokumentuose vadinamas Naujuoju Kaimu, [[1514]] m. jam suteikta privilegija. [[1571]] m. balandžio 14 d. [[kunigaikštis]] [[Albrechtas Frydrichas Hohencolernas]] suteikė miesto teises. [[1656]] m. miestą nusiaubė [[totoriai]], žuvo daug [[lietuvininkai|lietuvininkų]], kurių vieton netrukus atsikėlė [[lenkai]] [[mozūrai]]. Atsikėlėliai miestą pradėjo vadinti Vengoborku. Po [[1709]]–[[1710]] m. [[maras|maro]] ir bado, kai mirė du trečdaliai miesto gyventojų, prasidėjusi [[Didžioji Prūsijos kolonizacija]] pakeitė etninę sudėtį, miestelio gyventojų daugumą sudarė atsikėlėliai iš [[Zalcburgas|Zalcburgo]]. [[1730]] m. miestelio gatves pradėta apšviesti [[liktarna|liktarnomis]]. [[1734]] m. Angerburgo pilyje gyveno atsistatydinęs [[Lenkijos karalius]] Stanislovas Leščinskis. [[1740]] m. inžinierius Vladislavas Suchodolecas pastatė vandentiekį, vanduo pasiekė miestelėnų namus ir pilį. [[1829]] m. įsteigta pirmoji Mozūrijoje mokytojų seminarija. XX a. pradžioje miestelio gyvenimą pagyvino prasidėjęs turizmo bumas ir nutiestas [[geležinkelis]], nuo Unguros išsišakojęs penkiomis kryptimis. Iki [[1945]] m. priklausė [[Rytų Prūsija]]i, buvo [[Unguros apskritis|Unguros apskrities]] centras. |
||
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais ties Ungura vyko nuožmios kovos tarp Vokietijos ir [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s, tačiau miestas beveik nenukentėjo. Tarpukariu Unguros apylinkės vėl tapo vandens turizmo centru. 1945 m. Raudonoji armija miestą subombardavo, buvo sugriauta apie 80 % pastatų. Po karo atiteko Lenkijai ir oficialiai pavadintas Vengorževu. |
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais ties Ungura vyko nuožmios kovos tarp Vokietijos ir [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s, tačiau miestas beveik nenukentėjo. Tarpukariu Unguros apylinkės vėl tapo vandens turizmo centru. 1945 m. Raudonoji armija miestą subombardavo, buvo sugriauta apie 80 % pastatų. Po karo atiteko Lenkijai ir oficialiai pavadintas Vengorževu. |
21:17, 3 birželio 2021 versija
Ungura lenk. Węgorzewo | |
---|---|
Miesto centras | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Varmijos Mozūrų vaivadija |
Apskritis | Unguros apskritis |
Gyventojų | 11 638 |
Plotas | 10,8 km² |
Tankumas | 1 078 žm./km² |
Vikiteka | Ungura |
Ungura, dab. Vengoževas (lenk. Węgorzewo, liet. Ungura, vok. Angerburg) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūruose, pasienyje su Kaliningrado sritimi. Unguros pavieto ir valčiaus centras. Vienas svarbiausių šiaurės Lenkijos turizmo centrų. 12 186 gyventojai (2004 m.)
Istorija
Minimas nuo 1335 m., kai kryžiuočiai ant Angrapės upės kranto pasistatė medinę pilį ir pavadino ją Angerburgu. 1365 m. lietuviai pilį sugriovė, bet vokiečiai netrukus toje pačioje vietoje pasistatė mūrinę pilį. XV a. aplink pilį pradėjo kurti miestelis, vadintas Gerothwohl. 1479 m. Varmijos vyskupas Lukašas Vacenrodė leido priešpilyje pastatyti koplyčią. Nuo 1510 m. miestelis dokumentuose vadinamas Naujuoju Kaimu, 1514 m. jam suteikta privilegija. 1571 m. balandžio 14 d. kunigaikštis Albrechtas Frydrichas Hohencolernas suteikė miesto teises. 1656 m. miestą nusiaubė totoriai, žuvo daug lietuvininkų, kurių vieton netrukus atsikėlė lenkai mozūrai. Atsikėlėliai miestą pradėjo vadinti Vengoborku. Po 1709–1710 m. maro ir bado, kai mirė du trečdaliai miesto gyventojų, prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija pakeitė etninę sudėtį, miestelio gyventojų daugumą sudarė atsikėlėliai iš Zalcburgo. 1730 m. miestelio gatves pradėta apšviesti liktarnomis. 1734 m. Angerburgo pilyje gyveno atsistatydinęs Lenkijos karalius Stanislovas Leščinskis. 1740 m. inžinierius Vladislavas Suchodolecas pastatė vandentiekį, vanduo pasiekė miestelėnų namus ir pilį. 1829 m. įsteigta pirmoji Mozūrijoje mokytojų seminarija. XX a. pradžioje miestelio gyvenimą pagyvino prasidėjęs turizmo bumas ir nutiestas geležinkelis, nuo Unguros išsišakojęs penkiomis kryptimis. Iki 1945 m. priklausė Rytų Prūsijai, buvo Unguros apskrities centras.
Pirmojo pasaulinio karo metais ties Ungura vyko nuožmios kovos tarp Vokietijos ir Rusijos imperijos kariuomenės, tačiau miestas beveik nenukentėjo. Tarpukariu Unguros apylinkės vėl tapo vandens turizmo centru. 1945 m. Raudonoji armija miestą subombardavo, buvo sugriauta apie 80 % pastatų. Po karo atiteko Lenkijai ir oficialiai pavadintas Vengorževu.
Pavadinimo kilmė
Miestas pavadintas pagal per jį tekančią upę Angrapę, kuri prūsų kalba buvo vadinama Wangrappi („vinguriuojanti upė“). Lietuvių kalboje pavadinimas asocijuotas su unguriais (pr. angurgis, ne Wangr-!), iš kur atsirado lietuvių Ungura.
Miestų partnerystė
Miestai, su kuriais Ungura yra užmezgusi partnerystės ryšius:
- Lefrinkukas, Prancūzija, nuo 1992 m.
- Rotenburgas, Vokietija, nuo 1996 m.
- Javorivas, Ukraina, nuo 1996 m.
- Černiachovskas, Rusija, nuo 1996 m.
- Nemenčinė, Lietuva, nuo 2008 m.
Galerija
-
Senieji miesto pastatai
-
Renovuoti namai Unguroje
-
Bažnyčios šiaurinis fasadas
-
Bažnyčios altorius
-
Bažnyčios vakarinis fasadas
-
Bažnyčios vakarinis fasadas
-
Bažnyčios fundatorių herbas
-
Paminklas Jonui Pauliui II
Nuorodos
- Miesto tinklalapis (vokiečių k.)