Albert Camus: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Ankstyvieji metai ir kūryba Alžyre: pataisyta apie mokslus |
Universitetas, pirmi kūriniai |
||
| Eilutė 38: | Eilutė 38: | ||
Albertas Camus gimė 1913 m. lapkričio 7 d. mieste Mondovi (šiuo metu [[Dreanas]]), Alžyre, Lucieno Camus ir Catherine Hélène Camus (Sintès) šeimoje. A. Camus tėvas Lucienas Camus buvo antros kartos alžyrietis, kurio tėvai atvyko į Alžyrą iš [[Elzasas|Elzaso]] (Prancūzija) 1871 m. A. Camus tėvas dirbo ūkio darbuotoju. A. Camus motina buvo atvykusi iš Maljorkos, ispanų kilmės.<ref name=":0">[https://www.larousse.fr/encyclopedie/personnage/Albert_Camus/111047 Albert Camus]. [https://www.larousse.fr/encyclopedie Encyclopédie Larousse en ligne.] [Žiūrėta 2021 m. vasario 14 d.]</ref> A. Camus tėvas žuvo Pirmojo pasaulinio karo metu mūšyje prie [[Marna|Marnos]], kai A. Camus nebuvo sulaukęs vienerių metų. Po tėvo mirties A. Camus, jo motina ir vyresnysis brolis Lucienas persikėlė į Alžyrą, kur jie apsigyveno kartu su A. Camus dėde ir močiute. A. Camus motina Catherine buvo neraštinga, iš dalies kurčia, turėjo kalbos defektą ir dirbo namų tvarkytoja bei gamyklos darbininke, kad išlaikytų šeimą.<ref name=":1">Simpson, David. [https://iep.utm.edu/camus/ Albert Camus]. [https://iep.utm.edu Internet Encyclopedia of Philosophy]. [Žiūrėta 2021 m. vasario 15 d.]</ref> |
Albertas Camus gimė 1913 m. lapkričio 7 d. mieste Mondovi (šiuo metu [[Dreanas]]), Alžyre, Lucieno Camus ir Catherine Hélène Camus (Sintès) šeimoje. A. Camus tėvas Lucienas Camus buvo antros kartos alžyrietis, kurio tėvai atvyko į Alžyrą iš [[Elzasas|Elzaso]] (Prancūzija) 1871 m. A. Camus tėvas dirbo ūkio darbuotoju. A. Camus motina buvo atvykusi iš Maljorkos, ispanų kilmės.<ref name=":0">[https://www.larousse.fr/encyclopedie/personnage/Albert_Camus/111047 Albert Camus]. [https://www.larousse.fr/encyclopedie Encyclopédie Larousse en ligne.] [Žiūrėta 2021 m. vasario 14 d.]</ref> A. Camus tėvas žuvo Pirmojo pasaulinio karo metu mūšyje prie [[Marna|Marnos]], kai A. Camus nebuvo sulaukęs vienerių metų. Po tėvo mirties A. Camus, jo motina ir vyresnysis brolis Lucienas persikėlė į Alžyrą, kur jie apsigyveno kartu su A. Camus dėde ir močiute. A. Camus motina Catherine buvo neraštinga, iš dalies kurčia, turėjo kalbos defektą ir dirbo namų tvarkytoja bei gamyklos darbininke, kad išlaikytų šeimą.<ref name=":1">Simpson, David. [https://iep.utm.edu/camus/ Albert Camus]. [https://iep.utm.edu Internet Encyclopedia of Philosophy]. [Žiūrėta 2021 m. vasario 15 d.]</ref> |
||
Nuo 1918 iki 1923 m. A. Camus lankė pradinę mokyklą.<ref name=":0" /> Padedamas mokytojo Louiso Germaino, kuris įžvelgė berniuko talentą, 1923 m. A. Camus gavo stipendiją Alžyro licėjuje. Mokykloje A. Camus pradėjo aktyviai sportuoti, daug skaitė, išmoko anglų ir lotynų kalbas, susidomėjo teatru.<ref name=":1" /> 1930 m. jam buvo nustatyta tuberkuliozė, nutraukusi A. Camus sportinę veiklą ir privertusi stabdyti mokslus; liga ne kartą atsinaujino ir vėlesniais metais.<ref>Cruickshank, John. [https://www.britannica.com/biography/Albert-Camus Albert Camus]. [https://www.britannica.com Encyclopedia Britannica], 2021 m. sausio 1 d. [žiūrėta 2021 m. vasario 14 d.]</ref> Jau mokykloje susidomėjo [[filosofija]], [[ |
Nuo 1918 iki 1923 m. A. Camus lankė pradinę mokyklą.<ref name=":0" /> Padedamas mokytojo Louiso Germaino, kuris įžvelgė berniuko talentą, 1923 m. A. Camus gavo stipendiją Alžyro licėjuje. Mokykloje A. Camus pradėjo aktyviai sportuoti, daug skaitė, išmoko anglų ir lotynų kalbas, susidomėjo teatru.<ref name=":1" /> 1930 m. jam buvo nustatyta tuberkuliozė, nutraukusi A. Camus sportinę veiklą ir privertusi stabdyti mokslus; liga ne kartą atsinaujino ir vėlesniais metais.<ref name=":2">Cruickshank, John. [https://www.britannica.com/biography/Albert-Camus Albert Camus]. [https://www.britannica.com Encyclopedia Britannica], 2021 m. sausio 1 d. [žiūrėta 2021 m. vasario 14 d.]</ref> Jau mokykloje susidomėjo [[filosofija]]. Nuo 1933 m. studijavo Alžyro universiteto Filosofijos fakultete, baigė jį 1936 m.<ref name=":3">Čepinskienė, Galina. [https://www.vle.lt/straipsnis/albert-camus/ Albert Camus]. [https://www.vle.lt Visuotinė lietuvių enciklopedija] – 2002. [žiūrėta 2021 m. vasario 14 d.]</ref> Jo diplominis darbas buvo – „[[Neoplatonizmas]] ir krikščioniškoji mintis“.<ref name=":0" /> |
||
1934 m. A. Camus vedė Simone Hié, netrukus išsiskyrė. 1934-1935 A. Camus trumpam buvo įstojęs į Alžyro komunistų partiją, bet greitai nusivylė jos ideologija ir buvo pašalintas iš partijos narių.<ref name=":1" /> 1936 m. kartu su kitais jaunais intelektualais Įsteigė teatro trupę Théâtre du Travail (vėliau pervadinta į Théâtre de l’Equipe), dirbo joje kaip scenaristas, režisierius ir aktorius.<ref name=":2" /> |
|||
[[1934]]–[[1937]] m. A. Kamiu buvo Prancūzijos kompartijos narys. Komunistinis judėjimas jį viliojo kovos šūkiais ir tuo, kad gynė nuskriaustuosius, reikalavo jiems teisių: tačiau, nesigilindamas į mokslinius marksizmo pagrindus, į darbo žmonių kovą jis žiūrėjo ne iš klasinių pozicijų. Organizuota klasių kova jam buvo nepriimtina, todėl 1937 m. jis iš partijos buvo išmestas apkaltinus [[trockizmas|trockizmu]]. Savo jaunystės laikus, kai mokėsi licėjuje, A. Kamiu aprašė autobiografinėje knygoje „Pirmasis žmogus“ (''Le Premier Homme''), kurios rankraštis buvo rastas automobilyje, kuriuo važiuodamas žuvo avarijoje [[1960]] m. [[sausio 4]] d. |
|||
1937 m. buvo išleistas A. Camus penkių esė rinkinys Išvirkščioji ir geroji pusės (L’Envers et l’Endroit), jose atsispindi ankstyvojo autoriaus gyvenimo etapo akimirkos, pateikti Camus motinos, močiutės ir dėdės portretai.<ref name=":2" /> 1938 m. išleistas antras esė rinkinys - Jungtuvės (Noces), pastarosiose esė aprašomi Alžyro gamtos vaizdai.<ref name=":2" /> Abu šie rinkiniai laikomi rašytojo vėlesnio pasaulėvaizdžio užuomazga.<ref name=":1" /> |
|||
1938 m. A. Camus parašė savo pirmąją ir garsiausia laikomą pjesę - Kaligula (pirmą kartą pastatyta 1945 m.).<ref name=":3" /> Pjesės pagrindinis herojus Romos imperatorius Kaligula maištauja prieš nusistovėjusias taisykles, vertybes ir beprasmybę, yra pasiruošęs sunaikinti tiek save, tiek viską aplinkui siekdamas visiškos laisvės.<ref>Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. - Šviesa, 1992, 163 p.; Simpson, David. [https://iep.utm.edu/camus/#SH4a Albert Camus]. [https://iep.utm.edu Internet Encyclopedia of Philosophy]. [Žiūrėta 2021 m. vasario 15 d.]</ref> |
|||
Savo jaunystės laikus, kai mokėsi licėjuje, A. Kamiu aprašė autobiografinėje knygoje „Pirmasis žmogus“ (''Le Premier Homme''), kurios rankraštis buvo rastas automobilyje, kuriuo važiuodamas žuvo avarijoje [[1960]] m. [[sausio 4]] d. |
|||
[[1938]] m. persikėlė gyventi į [[Prancūzija|Prancūziją]]. Per karą dalyvavo Prancūzijos Pasipriešinimo judėjime. Tada sutiko [[Žanas Polis Sartras|Žaną Polį Sartrą]], su kuriuo užsimezgė artima draugystė. [[1944]]–[[1947]] m. redagavo kartu įsteigtą pogrindinį laikraštį „Combat“. Vėliau jų keliai [[1951]] m. išsiskyrė dėl Sartro [[komunizmas|komunistinių]] pažiūrų. |
[[1938]] m. persikėlė gyventi į [[Prancūzija|Prancūziją]]. Per karą dalyvavo Prancūzijos Pasipriešinimo judėjime. Tada sutiko [[Žanas Polis Sartras|Žaną Polį Sartrą]], su kuriuo užsimezgė artima draugystė. [[1944]]–[[1947]] m. redagavo kartu įsteigtą pogrindinį laikraštį „Combat“. Vėliau jų keliai [[1951]] m. išsiskyrė dėl Sartro [[komunizmas|komunistinių]] pažiūrų. |
||
00:22, 21 vasario 2021 versija
| Albert Camus | |
|---|---|
| Vaizdas:Albert Camus2.jpg | |
| Kamiu 1957 m. | |
| Gimė | 1913 m. lapkričio 7 d. Dreanas (buv. Mondovi), Prancūzų Alžyras |
| Mirė | 1960 m. sausio 4 d. (46 metai) Vilblevenas, Burgundija, Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | Lurmareno kapinės, Vokliūzas |
| Tautybė | prancūzas |
| Sutuoktinis (-ė) | Simone Hie, Francine Faure |
| Religija | - |
| Veikla | filosofas, rašytojas, dramaturgas |
| Išsilavinimas | filosofas |
| Alma mater | Alžyro universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Albert Camus |
Albert Camus (Alberas Kamiu, 1913 m. lapkričio 7 d. – 1960 m. sausio 4 d.) – prancūzų rašytojas, žurnalistas, filosofas. Žymiausi jo kūriniai - romanai Svetimas (L’Étranger 1942), esė Sizifo mitas (Le Mythe de Sisyphe 1942), romanas Maras (La Peste 1947), esė Maištaujantis žmogus (L’Homme révolté 1951), romanas Krytis (La Chute 1956). Būdamas 44 metų, 1957 m., A. Camus gavo Nobelio literatūros premiją ir tapo antras jauniausias Nobelio premijos laureatas.
Biografija
Ankstyvieji metai ir kūryba Alžyre
Albertas Camus gimė 1913 m. lapkričio 7 d. mieste Mondovi (šiuo metu Dreanas), Alžyre, Lucieno Camus ir Catherine Hélène Camus (Sintès) šeimoje. A. Camus tėvas Lucienas Camus buvo antros kartos alžyrietis, kurio tėvai atvyko į Alžyrą iš Elzaso (Prancūzija) 1871 m. A. Camus tėvas dirbo ūkio darbuotoju. A. Camus motina buvo atvykusi iš Maljorkos, ispanų kilmės.[1] A. Camus tėvas žuvo Pirmojo pasaulinio karo metu mūšyje prie Marnos, kai A. Camus nebuvo sulaukęs vienerių metų. Po tėvo mirties A. Camus, jo motina ir vyresnysis brolis Lucienas persikėlė į Alžyrą, kur jie apsigyveno kartu su A. Camus dėde ir močiute. A. Camus motina Catherine buvo neraštinga, iš dalies kurčia, turėjo kalbos defektą ir dirbo namų tvarkytoja bei gamyklos darbininke, kad išlaikytų šeimą.[2]
Nuo 1918 iki 1923 m. A. Camus lankė pradinę mokyklą.[1] Padedamas mokytojo Louiso Germaino, kuris įžvelgė berniuko talentą, 1923 m. A. Camus gavo stipendiją Alžyro licėjuje. Mokykloje A. Camus pradėjo aktyviai sportuoti, daug skaitė, išmoko anglų ir lotynų kalbas, susidomėjo teatru.[2] 1930 m. jam buvo nustatyta tuberkuliozė, nutraukusi A. Camus sportinę veiklą ir privertusi stabdyti mokslus; liga ne kartą atsinaujino ir vėlesniais metais.[3] Jau mokykloje susidomėjo filosofija. Nuo 1933 m. studijavo Alžyro universiteto Filosofijos fakultete, baigė jį 1936 m.[4] Jo diplominis darbas buvo – „Neoplatonizmas ir krikščioniškoji mintis“.[1]
1934 m. A. Camus vedė Simone Hié, netrukus išsiskyrė. 1934-1935 A. Camus trumpam buvo įstojęs į Alžyro komunistų partiją, bet greitai nusivylė jos ideologija ir buvo pašalintas iš partijos narių.[2] 1936 m. kartu su kitais jaunais intelektualais Įsteigė teatro trupę Théâtre du Travail (vėliau pervadinta į Théâtre de l’Equipe), dirbo joje kaip scenaristas, režisierius ir aktorius.[3]
1937 m. buvo išleistas A. Camus penkių esė rinkinys Išvirkščioji ir geroji pusės (L’Envers et l’Endroit), jose atsispindi ankstyvojo autoriaus gyvenimo etapo akimirkos, pateikti Camus motinos, močiutės ir dėdės portretai.[3] 1938 m. išleistas antras esė rinkinys - Jungtuvės (Noces), pastarosiose esė aprašomi Alžyro gamtos vaizdai.[3] Abu šie rinkiniai laikomi rašytojo vėlesnio pasaulėvaizdžio užuomazga.[2]
1938 m. A. Camus parašė savo pirmąją ir garsiausia laikomą pjesę - Kaligula (pirmą kartą pastatyta 1945 m.).[4] Pjesės pagrindinis herojus Romos imperatorius Kaligula maištauja prieš nusistovėjusias taisykles, vertybes ir beprasmybę, yra pasiruošęs sunaikinti tiek save, tiek viską aplinkui siekdamas visiškos laisvės.[5]
Savo jaunystės laikus, kai mokėsi licėjuje, A. Kamiu aprašė autobiografinėje knygoje „Pirmasis žmogus“ (Le Premier Homme), kurios rankraštis buvo rastas automobilyje, kuriuo važiuodamas žuvo avarijoje 1960 m. sausio 4 d.
1938 m. persikėlė gyventi į Prancūziją. Per karą dalyvavo Prancūzijos Pasipriešinimo judėjime. Tada sutiko Žaną Polį Sartrą, su kuriuo užsimezgė artima draugystė. 1944–1947 m. redagavo kartu įsteigtą pogrindinį laikraštį „Combat“. Vėliau jų keliai 1951 m. išsiskyrė dėl Sartro komunistinių pažiūrų.
1957 m. už kūrybą gavo Nobelio premiją.
1960 m. sausio 4 d. žuvo autoavarijoje.
Kūrybos bruožai
A. Kamiu savo kūryboje žmogaus gyvenimą traktuoja kaip absurdą, neturintį jokios aukštesnės prasmės. Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Vienintelė pateisinama maišto forma – kūryba. Todėl pasak A. Kamiu, „Kūrėjo paskirtis tarnauti: tiesai ir laisvei“, nes tik suvokęs ir patyręs absurdą žmogus gali patirti nors ir trumpą, tačiau prasmingą džiaugsmo akimirką.
A. Kamiu atkreipia dėmesį į visuomenės normų ir įstatymų primetimą žmogui, pabrėžia buvimą savimi, peikdamas „atrodymą“, taip pat parodo, kad žmogus yra atsakingas už savo poelgius, atsakingas sau. Vienintelė žmogaus priedermė – meilė – tai tuo pačiu ir vienintelė paguoda pasaulyje, neturinčiame jokios aukštesnės prasmės (t. y. amžinojo gyvenimo, ruošimosi amžinajam gyvenimui – vienintelis rojus ir kartu pragaras yra čia ir dabar), nei švelnus artimo (esančio šalia ir brangaus) žmogaus žvilgsnis, apkabinimas.
A. Kamiu kūryboje labai svarbią vietą užima gamta (ypač jūra, Alžyras). A. Kamiu paprašius paminėti keletą pirmų pasitaikiusių žodžių, vienas iš jų buvo – jūra. A. Kamiu labai svarbi jungtis su gamta, tuo jis priartėja prie senosios graikiškosios tradicijos[reikalingas šaltinis].
Kūryba
- Apybraižų rinkiniai: „Išvirkščioji ir geroji pusė“ (1939), „Jungtuvės“ (Les noces, 1938).
- Filosofinės esė: „Sizifo mitas“ (1943), „Maištaujantis Žmogus“ (1951).
- Pjesės: drama „Kaligula“ (1944), „Nesusipratimas“, „Apgulties padėtis“ (1948), „Teisieji“.
- Novelių rinkinys: „Tremtis ir karalystė“ (1957).
- Romanai: „Laiminga mirtis“ (1938), „Svetimas“ (1942), „Maras“ (1947), „Krytis“ (1956).
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Albert Camus. Encyclopédie Larousse en ligne. [Žiūrėta 2021 m. vasario 14 d.]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Simpson, David. Albert Camus. Internet Encyclopedia of Philosophy. [Žiūrėta 2021 m. vasario 15 d.]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Cruickshank, John. Albert Camus. Encyclopedia Britannica, 2021 m. sausio 1 d. [žiūrėta 2021 m. vasario 14 d.]
- ↑ 4,0 4,1 Čepinskienė, Galina. Albert Camus. Visuotinė lietuvių enciklopedija – 2002. [žiūrėta 2021 m. vasario 14 d.]
- ↑ Dručkienė, Genovaitė. Albero Kamiu kūryba. XX amžiaus visuotinė literatūra: Straipsnių rinkinys. Sudarė Marija Aušrinė Pavilionienė. - Šviesa, 1992, 163 p.; Simpson, David. Albert Camus. Internet Encyclopedia of Philosophy. [Žiūrėta 2021 m. vasario 15 d.]
