Pereiti prie turinio

Svetimas (romanas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Svetimas
Autorius Albert Camus
Šalis Prancūzija
Žanras Filosofinis romanas
UDK: 821.133.1-31
Originalus leidimas
Pavadinimas L'Étranger
Šalis Prancūzija
Kalba prancūzų
Leidykla Éditions Gallimard
Išleista 1942 m.
Puslapių 171
OCLC: 1011634834
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas Svetimas
Leidykla Vaga
Serija „Nobelio premijos laureatai“
Išleista 1991 m.
Vertėja Laima Rapšytė
Formatas kietais viršeliais
Puslapių 171
ISBN: 5-415-00698-2
ISBN-13: 9785415006984
OCLC: 224382358
Lietuviškai pirmą kartą išleista vienoje knygoje su kitu rašytojo romanu – „Krytis“ (pranc. La Chute)

Svetimas (prancūziškai L'Étranger) – 1942 m. išleistas Albero Kamiu romanas, parašytas pirmuoju asmeniu. Kūrinys laikomas egzistencializmo idėjų išraiška. Romane žmogaus gyvenimas vaizduojamas kaip atsitiktinumų, nepriklausančių nuo jo valios, virtinė.[reikalingas šaltinis] Didžiausia pagrindinio veikėjo kaltė – atsisakymas meluoti sau ir kitiems bei vadovautis kitų primestomis taisyklėmis.[reikalingas šaltinis] 1999 m. prancūzų įmonė Fnac ir žurnalas Le Monde organizuotu balsavimu knygą „Svetimas“ išrinko geriausia XX a. knyga.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Romanas prasideda tuo, kad pagrindinis veikėjas Merso iš Alžyro keliauja į savo mamos laidotuves. Merso ją buvo atidavęs į senelių prieglaudą, nes manė jai ten būsiant geriau. Atvykęs į vietą, jis nenori, kad motinos karstas būtų atidengtas, prie jo iš nuovargio net užsnūsta.

Po laidotuvių grįžęs namo jau kitą dieną Merso paplūdimyje linksminasi su buvusia bendradarbe Mari, su kuria vėliau net planuoja susituokti. Tiesa, ne iš meilės, bet jei Mari to norės. Merso padeda savo kaimynui Reimonui atkeršyti jį išdavusiai meilužei. Už tai atsidėkodamas Reimonas jį ir Mari pakviečia savaitgaliui prie jūros pas jo draugą. Išėję pasivaikščioti Reimonas, Merso ir vilos šeimininkas sutinka arabus, kurie nori atkeršyti už Reimono meilužę. Vieną iš arabų Merso nušauna. Taip baigiasi pirma romano dalis.

Antroje dalyje Merso jau sėdi kalėjime ir laukia teismo, kuriame paaiškės jam skiriama bausmė. Sėdėdamas kalėjime jis apie daug ką galvoja, bet nesigilina į savo likimą ir neanalizuoja vidinio savęs. Teismo metu prokuroras jam pažeria krūvą kaltinimų. Daug įtakos jo kalboje turi Merso motinos laidotuvės ir kita diena po jų. Teisme jis abejingas sau, stebi aplinką. Galiausiai pagrindiniam veikėjui paskiriama mirties bausmė. Jos belaukdamas Merso vėl daug ką apmąsto. Jis atsisako kapeliono, tačiau jam atėjus išlieja visą savo širdgėlą. Tuo romanas ir pasibaigia.

Lietuviški leidimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]