Lietuvos vyriausybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 4: Eilutė 4:
'''Lietuvos Respublikos Vyriausybė''' – [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] ministrų kabinetas, atliekantis vykdomosios valdžios funkcijas. Ji vykdo įstatymus ir [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nutarimus bei [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Prezidento]] dekretus, valdo valstybės turtą ir kartu su Prezidentu vykdo šalies užsienio politiką. Vyriausybė taip pat turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, sudaro valstybės biudžetą ir teikia jį tvirtinti Seimui.
'''Lietuvos Respublikos Vyriausybė''' – [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] ministrų kabinetas, atliekantis vykdomosios valdžios funkcijas. Ji vykdo įstatymus ir [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimo]] nutarimus bei [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Prezidento]] dekretus, valdo valstybės turtą ir kartu su Prezidentu vykdo šalies užsienio politiką. Vyriausybė taip pat turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, sudaro valstybės biudžetą ir teikia jį tvirtinti Seimui.


Vyriausybę sudaro [[Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas|Ministras Pirmininkas]], kuris yra Vyriausybės vadovas, ir 14 ministrų.
Vyriausybę sudaro [[Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas|Ministras Pirmininkas]], kuris yra Vyriausybės vadovas, ir 14 ministrų. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Kai Ministro Pirmininko nėra arba jis negali eiti pareigų, Prezidentas gali pavesti vienam iš ministrų pakeisti Ministrą Pirmininką ne ilgiau kaip 60 dienų.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5807/CCHSimTmLk Vyriausybės įstatymas].</ref> Ministrai yra tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui. Ministrą gali laikinai pavaduoti kitas ministro pirmininko paskirtas vyriausybės narys.


Ministrą Pirmininką skiria Prezidentas, gavus Seimo pritarimą. Tuomet Ministras Pirmininkas su Prezidento pritarimu sudaro likusį kabinetą, o Vyriausybei ir jos programai turi pritarti Seimas.
Ministrą Pirmininką skiria Prezidentas, gavus Seimo pritarimą. Tuomet Ministras Pirmininkas su Prezidento pritarimu sudaro likusį kabinetą, o Vyriausybei ir jos programai turi pritarti Seimas.
Eilutė 11: Eilutė 11:


[[2020 m.|2020]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Ingrida Šimonytė]] Seime buvo patvirtinta 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministre Pirmininke ir turi iniciatyvą, kartu su [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Respublikos Prezidentu]], formuoti [[I. Šimonytės ministrų kabinetas|naująjį ministrų kabinetą]].<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=273413 Seimas pritarė I. Šimonytės kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas].</ref>
[[2020 m.|2020]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Ingrida Šimonytė]] Seime buvo patvirtinta 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministre Pirmininke ir turi iniciatyvą, kartu su [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Respublikos Prezidentu]], formuoti [[I. Šimonytės ministrų kabinetas|naująjį ministrų kabinetą]].<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=273413 Seimas pritarė I. Šimonytės kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas].</ref>

== Įgaliojimai ==

Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka vykdomosios valdžios funkcijas. Jos įgaliojimai yra apibrėžti Konstitucijoje ir Vyriausybės įstatyme.

== Struktūra ==
Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Kai Ministro Pirmininko nėra arba jis negali eiti pareigų, Prezidentas gali pavesti vienam iš ministrų pakeisti Ministrą Pirmininką ne ilgiau kaip 60 dienų.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5807/CCHSimTmLk Vyriausybės įstatymas].</ref>

Ministras vadovauja savo atitinkamai ministerijai, spręsdamas klausimus, priklausančius ministerijos kompetencijos sričiai, ir vykdydamas kitas įstatymų numatytas funkcijas. Ministrai yra tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui. Ministrą gali laikinai pavaduoti kitas ministro pirmininko paskirtas vyriausybės narys.

=== Ministerijos ===
Ministerijos yra institucijos, leidžiančios ministrams valdyti jiems priskirtas sritis. Jos yra įsteigtos kaip viešieji juridiniai asmenys ir yra finansuojamos iš valstybės biudžeto.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5807/CCHSimTmLk Vyriausybės įstatymas].</ref>

Lietuvoje yra 14 ministerijų:
{| class="wikitable"
|+
!Ministerija
!Veiklos sritys
|-
|[[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|Aplinkos]]
|Klimato kaita, aplinkos oras, vanduo, cheminių medžiagų valdymas, atliekos, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, taršos integruota prevencija ir kontrolė, gamtos apsauga, miškai, saugomos teritorijos ir kraštovaizdis, teritorijų planavimas ir architektūra, statyba ir būstas, aplinkosauginiai mokesčiai, finansinės programos, ES ir tarptautinis bendradarbiavimas, EXPO, žmonių palaikų laidojimo reguliavimas, hidrometeorologija, žemės gelmių išteklių naudojimas ir apsauga, žalieji pirkimai.<ref>[https://am.lrv.lt/lt/ AM veiklos sritys].</ref>
|-
|[[Lietuvos Respublikos energetikos ministerija|Energetikos]]
|Gamtinės dujos, elektra, energijos vartojimo efektyvumas, ES parama, tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos energetikoje, nafta, šilumos ūkis, atsinaujinantys energijos ištekliai, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas, ES reikalų koordinavimas.<ref>[https://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3 ENMIN veiklos sritys].</ref>
|-
|[[Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija|Ekonomikos ir inovacijų]]
|Verslo aplinka, investicijos, inovacijos, eksportas, Europos Sąjungos fondų investicijos, turizmas, valstybės valdomos įmonės, skaitmeninė politika, tarptautinis bendradarbiavimas, viešųjų pirkimų politika.<ref>[https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys EIMIN veiklos sritys].</ref>
|-
|[[Lietuvos Respublikos finansų ministerija|Finansų]]
|Administracinė informacija, biudžetas, mokesčiai, fiskalinė politika, valstybės skolos valdymas, finansų rinkų politika, apskaita ir atskaitomybė, vidaus auditas ir vidaus kontrolė, valstybės ir savivaldybių turto valdymas, viešojo ir privataus sektorių partnerystė, finansinės rizikos valdymo gairės, valstybės valdomų įmonių nekilnojamojo turto valdymas, veiklos efektyvumo tobulinimas, nemokumo politika, ekonominės klasifikacijos taikymas, ekonominės klasifikacijos taikymo DUK, savivaldybių DUK, turto ir verslo vertinimas.<ref>[https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys FINMIN veiklos sritys].</ref>
|-
|[[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos]]
|
|-
|[[Lietuvos Respublikos kultūros ministerija|Kultūros]]
|Autorių teisės, archyvai, bibliotekos, regionų kultūra ir vaikų ir jaunimo kultūrinė edukacija, kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimas, kinas, kultūros ir kūrybinės industrijos, kultūros paveldo apsauga, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politika, literatūra ir leidyba, muziejai ir galerijos, muzika, skaitymo skatinimas, tarptautinis bendradarbiavimas, tautinės mažumos, teatras, visuomenės informavimo politika, vizualieji menai, valstybinė kalba, Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimas, dizainas, architektūra.<ref>[https://lrkm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys LRKM veiklos sritys].</ref>
|-
|[[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija|Socialinės apsaugos ir darbo]]
|Šeima ir vaikai, socialinis draudimas, darbo rinka ir užimtumas, socialinė integracija, jaunimo politika, Europos Sąjungos investicijos, nevyriausybinių organizacijų politika, tarptautinis bendradarbiavimas ir ES, moterų ir vyrų lygybė, ataskaitos, socialinis pranešimas, tyrimai, socialinė statistika, konkursai, socialinės politikos aktualijos.<ref>[https://socmin.lrv.lt/ SOCMIN veiklos sritys].</ref>
|-
|[[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo]]
|Transporto istorija, keliai ir kelių transportas, geležinkelių transportas, vandens transportas, oro transportas, saugus eismas, tranzitas ir logistika, ekstremaliųjų situacijų valdymas ir pavojingųjų krovinių vežimas, elektroniniai ryšiai, paštas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai.<ref>[https://sumin.lrv.lt/ SUMIN veiklos sritys].</ref>
|-
|[[Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija|Sveikatos apsaugos]]
|Asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita su tuo susijusi veikla, sveikatos draudimas, programos ir projektai, e. sveikata, tarptautinis bendradarbiavimas, Europos Sąjungos investicijos, darbo grupės ir komisijos.<ref>[https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys SAM veiklos sritys].</ref>
|-
|[[Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija|Švietimo, mokslo ir sporto]]
| Švietimo struktūrinė reforma, patyčių ir smurto prevencija, ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis, netradicinis, specializuotas ugdymas, specialusis ugdymas(is), mokymosi ir švietimo pagalba, neformalusis vaikų švietimas, profesinis mokymas, suaugusiųjų švietimas, švietimo finansavimas ir aprūpinimas, užsienio lietuvių lituanistinis švietimas, aukštosios mokyklos, studijų tarptautiškumas, lituanistika ir baltistika.<ref>[https://www.smm.lt/web/lt/veikla/veiklos-sritys ŠMSM veiklos sritys].</ref>
|-
|[[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|Teisingumo]]
|Teisėkūros procesas, civilinės būklės aktų registravimas, registrai, teisinės institucijos, baudžiamoji justicija, politinių partijų steigimas ir registravimas, religinių bendruomenių ir bendrijų reguliavimas, mediacija, pramoninės nuosavybės apsauga, teismo ekspertai, valstybės garantuojama teisinė pagalba, vartotojų teisių apsauga, smurtinių nusikaltimų žalos kompensavimas, transporto avarijų ir incidentų tyrimai, korupcijos prevencija, atstovavimas Europos Žmogaus Teisių Teisme, atstovavimas Europos Sąjungos teismuose, Europos Sąjungos reikalų koordinavimas, teisininko profesinės kvalifikacijos pripažinimas.<ref>[https://tm.lrv.lt/ TM veiklos sritys].</ref>
|-
|[[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų]]
|
|-
|[[Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija|Vidaus reikalų]]
|Viešasis saugumas, migracija, viešasis administravimas, regionų plėtra, vietos savivalda, valstybės tarnyba, tarptautinis bendradarbiavimas.<ref>[https://vrm.lrv.lt/ VRM veiklos sritys].</ref>
|-
|[[Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija|Žemės ūkio]]
|Kaimo plėtra, tiesioginė parama 2015–2020 m., maisto sauga ir kokybė, žemės ir maisto ūkis, žuvininkystė, žemėtvarka, tautinis paveldas, mokslas, mokymas ir konsultavimas, valstybės pagalba, registrai, bendroji žemės ūkio politika.<ref>[https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys ŽŪM veiklos sritys].</ref>
|}


== Dabartinis ministrų kabinetas (2016–2020 m.) ==
== Dabartinis ministrų kabinetas (2016–2020 m.) ==
Eilutė 147: Eilutė 86:
|[[Lietuvos socialdemokratų darbo partija|LSDDP]]
|[[Lietuvos socialdemokratų darbo partija|LSDDP]]
|}
|}

Šiuo metu yra formuojama [[I. Šimonytės ministrų kabinetas|18-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]. Jai vadovaus [[Ingrida Šimonytė]].
Šiuo metu yra formuojama [[I. Šimonytės ministrų kabinetas|18-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybė]]. Jai vadovaus [[Ingrida Šimonytė]].
Pilna Vyriausybės sudėtis turėtų būti patvirtinta [[2020 m.|2020]] m. [[gruodžio 10]] d., [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seime]]. Sąraše - kandidatai į ministrų pozicijas. Po susitikimų, [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Prezidentas]] [[Gitanas Nausėda]] paskelbė, jog [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|susisiekimo]] ir [[Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija|žėmės ūkio]] ministrų pozicijas bus teikiami kiti kandidatai.
Pilna Vyriausybės sudėtis turėtų būti patvirtinta [[2020 m.|2020]] m. [[gruodžio 10]] d., [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seime]]. Sąraše - kandidatai į ministrų pozicijas. Po susitikimų su kandidatais prezidentas [[Gitanas Nausėda]] pranešė, jog [[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|susisiekimo]] ir [[Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija|žėmės ūkio]] ministrų pozicijas bus teikiami kiti kandidatai.
{| class="wikitable"
{| class="wikitable"
!Ministerija
!Ministerija

22:16, 4 gruodžio 2020 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatas Gedimino pr., Vilniuje

Lietuvos Respublikos Vyriausybė – Lietuvos Respublikos ministrų kabinetas, atliekantis vykdomosios valdžios funkcijas. Ji vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus bei Prezidento dekretus, valdo valstybės turtą ir kartu su Prezidentu vykdo šalies užsienio politiką. Vyriausybė taip pat turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, sudaro valstybės biudžetą ir teikia jį tvirtinti Seimui.

Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas, kuris yra Vyriausybės vadovas, ir 14 ministrų. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Kai Ministro Pirmininko nėra arba jis negali eiti pareigų, Prezidentas gali pavesti vienam iš ministrų pakeisti Ministrą Pirmininką ne ilgiau kaip 60 dienų.[1] Ministrai yra tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui. Ministrą gali laikinai pavaduoti kitas ministro pirmininko paskirtas vyriausybės narys.

Ministrą Pirmininką skiria Prezidentas, gavus Seimo pritarimą. Tuomet Ministras Pirmininkas su Prezidento pritarimu sudaro likusį kabinetą, o Vyriausybei ir jos programai turi pritarti Seimas.

Dabartinis, laikinai pareigas einantis, Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetas darbą pradėjo 2019 m. liepą.[2] Jį sudaro ministrai iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos (iki 2017 m.), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, Partijos „Tvarka ir Teisingumas“ (iki 2019 m.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (nuo 2019 m.).

2020 m. lapkričio 24 d. Ingrida Šimonytė Seime buvo patvirtinta 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministre Pirmininke ir turi iniciatyvą, kartu su Respublikos Prezidentu, formuoti naująjį ministrų kabinetą.[3]

Dabartinis ministrų kabinetas (2016–2020 m.)

Laikinai einantis pareigas Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė

2016 m. gruodžio 13 d. 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministru pirmininku buvo paskirtas Saulius Skvernelis, kuris vadovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąrašui. Vyriausybė sudaryta po 2016 m. spalio mėn. vykusių Seimo rinkimų ir vėlesnio susitarimo dėl koalicijos tarp LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų partijos. 2019 m. liepos mėnesį buvo pasirašyta nauja koalicijos sutartis tarp LVŽS, socialdemokratų darbo partijos, LLRA-KŠS ir Teisės ir teisingumo partijos.

Ministrų kabineto sudėtis:

Ministerija Vardas, pavardė Partija
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Nepriklausomas
Aplinkos Kęstutis Mažeika LVŽS
Energetikos Žygimantas Vaičiūnas Nepriklausomas
Ekonomikos ir inovacijų Rimantas Sinkevičius LSDDP
Finansų Vilius Šapoka Nepriklausomas
Krašto apsaugos Raimundas Karoblis Nepriklausomas
Kultūros Mindaugas Kvietkauskas Nepriklausomas
Socialinės apsaugos ir darbo Linas Kukuraitis Nepriklausomas
Susisiekimo Jaroslav Narkevič LLRA-KŠS
Sveikatos apsaugos Aurelijus Veryga Nepriklausomas
Švietimo, mokslo ir sporto Algirdas Monkevičius Nepriklausomas
Teisingumo Elvinas Jankevičius Nepriklausomas
Užsienio reikalų Linas Antanas Linkevičius LSDP
LSDDP
Vidaus reikalų Rita Tamašunienė LLRA-KŠS
Žemės ūkio Andrius Palionis LSDDP

Šiuo metu yra formuojama 18-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jai vadovaus Ingrida Šimonytė. Pilna Vyriausybės sudėtis turėtų būti patvirtinta 2020 m. gruodžio 10 d., Seime. Sąraše - kandidatai į ministrų pozicijas. Po susitikimų su kandidatais prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, jog susisiekimo ir žėmės ūkio ministrų pozicijas bus teikiami kiti kandidatai.

Ministerija Vardas, pavardė Partija
Ministras Pirmininkas Ingrida Šimonytė Nepriklausoma
Aplinkos Simonas Gentvilas LRLS
Energetikos Dainius Kreivys TS-LKD
Ekonomikos ir inovacijų Aušrinė Armonaitė LP
Finansų Gintarė Skaistė TS-LKD
Krašto apsaugos Arvydas Anušauskas TS-LKD
Kultūros Simonas Kairys LRLS
Socialinės apsaugos ir darbo Monika Navickienė TS-LKD
Susisiekimo LP
Sveikatos apsaugos Arūnas Dulkys Nepriklausomas
Švietimo, mokslo ir sporto Jurgita Šiugždinienė TS-LKD
Teisingumo Evelina Dobrovolska LP
Užsienio reikalų Gabrielius Landsbergis TS-LKD
Vidaus reikalų Agnė Bilotaitė TS-LKD
Žemės ūkio TS-LKD

Ankstesnės Vyriausybės

Šiuo metu formuojama 18-oji vyriausybė po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.

Vaizdas:K. Prunskiene.jpg
Kazimiera Prunskienė, pirmoji ministrė pirmininkė po nepriklausomybė atkūrimo

Kazimiera Prunskienė buvo pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė, paskirta Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 17 d., nors Vyriausybės įstatymas buvo priimtas tik kovo 22 d.[4] K.Prunskienės vyriausybė atsistatydino po nepilnų metų, ją pakeitė Alberto Šimėno, Gedimino Vagnoriaus, Aleksandro Abišalos vyriausybės. Pirmosios vyriausybės rūpinosi Lietuvos diplomatiniu pripažinimu bei ekonominėmis problemomis, kurias sukėlė trintis su žlungančia Sovietų Sąjunga ir sovietinės ekonominės sistemos transformacija.[5]

Po 1992 m. Seimo rinkimų Lietuvos demokratinė darbo partija suformavo vyriausybę, kuriai iki 1993 m. prezidento rinkimų vadovavo pramonininkas Bronislovas Lubys, po to jį pakeitė Adolfas Šleževičius.[6] Jo vyriausybė daugiausia dėmesio skyrė monetariniam valstybės stabilumui, infliacijos suvaldymui. 1996 m. vasario mėn. A.Šleževičius buvo priverstas atsistatydinti po to, kai atsiėmė savo indėlį iš banko, kuris netrukus žlugo.[7] Vietoje jo paskirtas Laurynas Stankevičius.

1996 m. Lietuvos Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga. Ji kartu su Lietuvos krikščionių demokratų partija sudarė vyriausybę, kuriai vadovavo Gediminas Vagnorius. 1999 m. pavasarį G.Vagnoriaus vyriausybei pavyko išsilaikyti per balsavimą dėl nepasitikėjimo Seime, tačiau netrukus jo vyriausybė atsistatydino.[8] Ministru pirmininku tapo tuo metu populiarus Vilniaus meras Rolandas Paksas. Jo vyriausybė išsilaikė tik penkis mėnesius ir atsistatydino po to, kai Rolandas Paksas viešai atsisakė pasirašyti Mažeikių naftos privatizavimo sutartį.[9] Nuo 1999 m. lapkričio iki artimiausių Seimo rinkimų 2000 m. spalį ministru pirmininku buvo Andrius Kubilius.

Po Seimo rinkimų antrą kartą ministru pirmininku tapo Rolandas Paksas, kuris perėjo į Liberalų Sąjungą. Jo vyriausybė, sudaryta kartu su Naująja Sąjunga (socialliberalais), išsilaikė septynis mėnesius ir žlugo dėl nesutarimų koalicijos viduje.[10] Po to Naujoji sąjunga sudarė vyriausybę kartu su socialdemokratų partija, o buvęs prezidentas Algirdas Brazauskas tapo ministru pirmininku.

Algirdas Brazauskas tapo pirmuoju ministru pirmininku, kuris išliko valdžioje po Seimo rinkimų 2004 m. ir sudarė 13-ąją mažumos vyriausybę su Naująja Sąjunga ir Darbo partija.

Nº Ministras Pirmininkas Partija Ministrų kabinetas
1 Kazimiera Prunskienė Nepriklausoma (Sąjūdis) K. Prunskienės ministrų kabinetas
2 Albertas Šimėnas Nepriklausomas (Sąjūdis) A. Šimėno ministrų kabinetas
3 Gediminas Vagnorius Nepriklausomas (Sąjūdis) G. Vagnoriaus I ministrų kabinetas
4 Aleksandras Abišala Nepriklausomas (Sąjūdis) A. Abišalos ministrų kabinetas
5 Bronislovas Lubys Nepriklausomas (Lietuvos demokratinė darbo partija) B. Lubio ministrų kabinetas
6 Adolfas Šleževičius Lietuvos demokratinė darbo partija A. Šleževičiaus ministrų kabinetas
7 Laurynas Stankevičius Lietuvos demokratinė darbo partija L. Stankevičiaus ministrų kabinetas
8 Gediminas Vagnorius Tėvynės sąjunga G. Vagnoriaus (II) ministrų kabinetas
9 Rolandas Paksas Tėvynės sąjunga R. Pakso ministrų kabinetas
10 Andrius Kubilius Tėvynės sąjunga A. Kubiliaus ministrų kabinetas
11 Rolandas Paksas Lietuvos liberalų sąjunga R. Pakso (II) ministrų kabinetas
12 Algirdas Brazauskas Lietuvos socialdemokratų partija A. Brazausko ministrų kabinetas
13 Algirdas Brazauskas Lietuvos socialdemokratų partija A. Brazausko (II) ministrų kabinetas
14 Gediminas Kirkilas Lietuvos socialdemokratų partija G. Kirkilo ministrų kabinetas
15 Andrius Kubilius Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, A. Kubiliaus (II) ministrų kabinetas
16 Algirdas Butkevičius Lietuvos socialdemokratų partija A. Butkevičiaus ministrų kabinetas
Šaltinis: [11]

Šaltiniai

  1. ↑ Vyriausybės įstatymas.
  2. ↑ Skvernelis lieka Lietuvos ministru pirmininku, 2019.07.23, sputniknews.lt
  3. ↑ Seimas pritarė I. Šimonytės kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas.
  4. ↑ Lukšas, Aras (2011-01-07). „1991-ųjų sausis: pirmosios Vyriausybės griūtis“. Lietuvos Žinios. Nuoroda tikrinta 2015-10-28.
  5. ↑ „Svarbesnieji valstybės atstatymo 1990 03 11 - 1992 10 25 įvykiai“. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2015-10-28.
  6. ↑ Gudavičius, Stasys (13 July 2009). „Skirtingi vyriausybių likimai po prezidento priesaikos“. Diena.lt. Nuoroda tikrinta 2015-10-28.
  7. ↑ Kučinskaitė, Jonė (2008-02-07). „Išbrido sausas“. Balsas.lt. Nuoroda tikrinta 2015-10-28.
  8. ↑ „Ministerija įregistravo nuosaikiuosius konservatorius“. Delfi.lt. 2000-07-15. Nuoroda tikrinta 2015-10-28.
  9. ↑ Valančiūtė, Jūratė (2003-02-26). „Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso biografija“. ELTA. Nuoroda tikrinta 2015-10-28.
  10. ↑ Valančiūtė, Jūratė (2003-02-26). "Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso biografija". ELTA. Tikrinta 2015-10-28.
  11. ↑ Vyriausybės.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_vyriausybė&oldid=6005131"