Uranas (planeta): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Orionus (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 88.119.146.126 (Aptarimas) darytas keitimas 5533291
Žyma: Anuliuoti
PAKEICIAU INFO
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Planeta|Uranas|[[Vaizdas:Uranus.jpg|250px|„Voyager 2“ padaryta Urano nuotrauka]]|2870 972 220|19,191 263 93|2735 555 035|3006 389 405|0,047 167 71|30 707,4896 d.<br />84,07 metų|369,65 d.|6,486|6,795|7,128|51 118|8,084×10<sup>9</sup>|6,834×10<sup>13</sup>|8,6832×10<sup>25</sup>|1,318|8,69|21,29|17 val. 14 min. 24 sek.|9320 km/h|97,77|59|68||27|0,12||[[Vandenilis]] (H<sub>2</sub>)|83 %|[[Helis]] (He)|15 %|[[Metanas]] (CH<sub>4</sub>)|1,99 %|[[Amoniakas]] (NH<sub>3</sub>)|0,01 %|[[Etanas]] (C<sub>2</sub>H<sub>6</sub>)|0,00025 %|[[Acetilenas]] (C<sub>2</sub>H<sub>2</sub>)|0,00001 %|[[Anglies monoksidas]]<br />(CO)|pėdsakai|[[Vandenilio sulfidas]]<br />(H<sub>2</sub>S)|pėdsakai}}
{{Planeta|Uranas|[[Vaizdas:Uranus.jpg|250px|„Voyager 2“ padaryta Urano nuotrauka]]|2870 972 220|19,191 263 93|2735 555 035|3006 389 405|0,047 167 71|30 707,4896 d.<br />84,07 metų|369,65 d.|6,486|6,795|7,128|51 118|8,084×10<sup>9</sup>|6,834×10<sup>13</sup>|8,6832×10<sup>25</sup>|1,318|8,69|21,29|17 val. 14 min. 24 sek.|9320 km/h|97,77|59|68||27|0,12||[[Vandenilis]] (H<sub>2</sub>)|83 %|[[Helis]] (He)|15 %|[[Metanas]] (CH<sub>4</sub>)|1,99 %|[[Amoniakas]] (NH<sub>3</sub>)|0,01 %|[[Etanas]] (C<sub>2</sub>H<sub>6</sub>)|0,00025 %|[[Acetilenas]] (C<sub>2</sub>H<sub>2</sub>)|0,00001 %|[[Anglies monoksidas]]<br />(CO)|pėdsakai|[[Vandenilio sulfidas]]<br />(H<sub>2</sub>S)|pėdsakai}}
[[Vaizdas:Uranus symbol.svg|thumb|Urano simbolis]]
[[Vaizdas:Uranus symbol.svg|thumb|Urano simbolis]]
<br />
'''Uranas''' – pirmoji [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] planeta, atrasta teleskopu.{{šaltinis|{{VLE|XXIV|396-397||Uranas}}}} [[1781]] m. [[kovo 13]] d. planetą atrado anglas [[Viljamas Heršelis]]. Planeta pavadinta seniausiojo graikų dievo [[Uranas (mitologija)|Urano]] vardu. Uranas – planeta milžinė – jos skersmenyje būtų galima išrikiuoti 4 Žemės dydžio planetas, o iš planetos masės padaryti 14 Žemės dydžio planetų. Uranas skrieja 6,8 km/s greičiu ir Saulę apskrieja per 84 mūsų metus. [[Orbita]] labai ištęsta – [[perihelis|perihelyje]] Uranas būna 270 mln. km arčiau Saulės negu [[afelis|afelyje]]. Planetos pusiaujo posvyris į orbitą beveik 90° laipsnių, todėl Uranas rieda tartum kamuolys, atsukdama į [[Saulė|Saulę]] tai vieną, tai kitą šoną. Vienoje pusėje būna ilga diena, kitoje ilga naktis.

Urano atmosfera susideda iš 82 % [[vandenilis|vandenilio]], 15 % [[helis|helio]], 2 % [[metanas|metano]], taip pat [[amoniakas|amoniako]]. Paviršių pastoviai dengia debesys. Jie sudaryti iš amoniako ledo, [[vanduo|vandens]] ledo, metano ledo ir [[amonio hidrosulfidas|amonio hidrosulfido]] kristalėlių. Kadangi planeta skrieja 19 kartų toliau nuo Saulės negu [[Žemė]], gauna 360 kartų mažiau šviesos ir šilumos. Išorinių debesų temperatūra siekia vos −218&nbsp;[[Celsius|°C]] Temperatūra planetos paviršiuje kur kas didesnė – 58&nbsp;[[Celsius|°C]], tačiau beveik visame paviršiuje ji išsilaiko vienoda.

Viršutiniai Urano debesys sudaryti daugiausia iš metano kristalėlių. Metanas sugeria geltonuosius ir raudonuosius Saulės spindulius, todėl atspindėta šviesa atrodo melsvai žalia.

Pagal Urano sandaros teorinius modelius, po labai stora atmosfera slūgso 8000 km vandens, amoniako ir metano okeanas, o po juo Žemės dydžio [[silicis|silikatinis]] branduolys. Temperatūra centre siekia 11000 K.

Iki šiol Uraną aplankė tik vienas erdvėlaivis “[[Voyager 2]]”. Dabar šis erdvėlaivis jau už Saulės sistemos ribų ir tęsia kelionę į žvaigždes. [[1986]] m. [[sausio 24]] d. erdvėlaivis priartėjo prie Urano ir per 6 valandas padarė 4300 planetos, jos žiedų ir palydovų nuotraukų. Buvo nustatyta, kad planetos paviršiuje siaučia smarkūs ~ 100 km/s vėjai, sužinota, kad į erdvę Uranas išspinduliuoja 13 % daugiau šilumos, negu jos gauna iš Saulės. Tai įrodo, kad planeta turi vidinį energijos šaltinį. Uranas taip pat turi magnetinį lauką, kuris yra 2 kartus silpnesnis už Žemės [[Magnetinis laukas|magnetinį lauką]].

Uranas turi siaurų žiedų sistemą, kurios visas plotis yra apie 9000 km.<ref>Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 236 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref> Žiedai buvo atrasti 1977 kovą Dž. Elioto, E. W. Dunhamo ir D. J. Minko. Iki 2005 pabaigos buvo identifikuota 13 Urano žiedų. Dauguma žiedų siauresni negu 10 km, sudaryti iš anglingų ~ 1 m dydžio uolienų. Dėl kai kurių palydovų gravitacijos yra kūnų, kurie visą laiką stovi vietoje.


== Palydovai ==
== Palydovai ==

09:32, 8 balandžio 2019 versija

Uranas
„Voyager 2“ padaryta Urano nuotrauka
Orbitos charakteristikos
Vid. atstumas
nuo Saulės
2870 972 220 km
19,191 263 93 av
Perihelis 2735 555 035 km
Afelis 3006 389 405 km
Ekscentricitetas 0,047 167 71
Apskriejimo periodas 30 707,4896 d.
84,07 metų
Sinodinis periodas 369,65 d.
Greitis orbitoje, km/s
maž.
vid.
didž.
6,486
6,795
7,128
Fizinės charakteristikos
Pusiaujo skersmuo 51 118 km
Paviršiaus plotas 8,084×109 kv.km
Tūris 6,834×1013 kub.km
Masė 8,6832×1025 kg
Vidutinis tankis 1,318 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis 8,69 m/s²
Antrasis kosminis greitis 21,29 km/s
Apsisukimo apie ašį periodas 17 val. 14 min. 24 sek.
Pusiaujinis sukimosi greitis 9320 km/h
Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą 97,77 °
Paviršiaus temperatūra, K
maž.
vid.
didž.
59
68
Palydovų skaičius 27
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos slėgis, MPa 0,12
Atmosferos tankis
Vandenilis (H2) 83 %
Helis (He) 15 %
Metanas (CH4) 1,99 %
Amoniakas (NH3) 0,01 %
Etanas (C2H6) 0,00025 %
Acetilenas (C2H2) 0,00001 %
Anglies monoksidas
(CO)
pėdsakai
Vandenilio sulfidas
(H2S)
pėdsakai
Urano simbolis


Palydovai

Pagrindinis straipsnis – Urano palydovai.

„Voyager 2“ atrado 11 Urano palydovų. Dabar žinoma, kad planeta turi bent 27 gamtinius palydovus. Dauguma jų pavadinti V. Šekspyro arba Alexander Pope kūrinių veikėjų vardais. Iš Žemės galima pamatyti 5 didžiausius Urano palydovus – Mirandą, Arielį, Umbrielį, Titaniją ir Oberoną. Didieji palydovai sudaryti iš ledo ir uolienų, paviršius nusėtas tarpekliais ir krateriais. Didžiausias palydovas – Titanija. Jos skersmuo apie 1580 km.

Įdomiausias yra Mirandos paviršius – čia gausu įvairiausių geologinių darinių – kraterių, gūburių, labai aukštų ir stačių skardžių, slėnių, lūžių, matomi keisčiausių formų dariniai, pavyzdžiui, tarytum plūgu išvagoti laukai. Kai kurie astronomai teigia, kad prieš daugelį metų Mirandą sutrupino kitas kūnas, o vėliau jos dalys vėl susijungė, sudarydamos dabartinį kraštovaizdį.

Šaltiniai

Nuorodos


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.