Oberonas (palydovas)

**Oberonas**
Atradimas
Voyager 2 nuotrauka
Atradėjas	William Herschel
Atrastas	1787 m. sausio 11 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė	583 520 km
Vidutinis spindulys	583 519 km
Ekscentricitetas	0,0014
Apskriejimo periodas	13,463234 d.
Posvyris	0,058° (į Urano ekvatorių)
Planetos palydovas	Urano
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo	1522,8 km (0,1194 Žemės)
Paviršiaus plotas	7 285 000 km²
Tūris	1 849 000 000 km³
Masė	3,014×10²¹ kg (5,0455×10^-4 Žemės)
Vidutinis tankis	1,63 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis	0,346 m/s²
Pabėgimo greitis	0,73 km/s
Ašies posvyris	?
Albedas	0,23
Paviršiaus temperatūra	~61 K

Oberonas (angl. Oberon) arba Uranas IV – toliausiai esantis didysis Urano palydovas. 1787 m. sausio 11 d. atrado britų astronomas William Herschel. Pavadintas fėjų karaliaus Oberono vardu iš Viljamo Šekspyro komedijos „Vasarvidžio nakties sapnas“.

Fizinės charakteristikos

Kosminies stoties „Voyager 2“ ekspedicijos metu 1986 m. buvo ištirtas tik pietinis palydovo pusrutulis, kuris buvo atsuktas į Saulę. Manoma, jog kaip ir daugelis kitų Urano palydovų, Oberonas sudarytas iš vandens ledo (50 %), silikatinių uolienų (30 %) ir metano kilmės pusiau organinių darinių (20 %). Paviršius išraižytas senų kraterių ir gilių plyšių.

Geologiniai dariniai

Bedugnės

Oberone vardą turi tik viena bedugnė (gilus plyšys):

Momuro bedugnė (pavadinta Momuro vardu iš anglų flokloro).

Krateriai

Oberono krateriai pavadinti Viljamo Šekspyro pjesių veikėjų vardais:

Antonis,
Cezaris,
Koriolanas,
Falstafas,
Hamletas,
Lyras,
Makbetas,
Otelas,
Romeo.