Senovės tiurkų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

Dabartinė 01:29, 10 gruodžio 2016 versija

Oficialus statusas
Senovės tiurkų kalba
Kalbama	Tiurkų kaganatas, Uigūrų kaganatas, Karachanidų chanatas
Kalbančiųjų skaičius	0
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	mirusi kalba (po XIII a.)
Kilmė	Altajaus 0tiurkų 00karalukų 000senovės tiurkų
Rašto sistemos	senovės tiurkų runos, brahmi, persų ir kt.
Oficiali kalba	-
Kalbos kodai
ISO 639-1	-
ISO 639-2	-
ISO 639-3	otk (oui, xqa)

Senovės tiurkų kalba (dar Orchono tiurkų, senovės uigūrų kalba) – seniausia raštiškai užfiksuota tiurkų kalba. Žinoma iš VII–XIII a. rašto paminklų, rastų uigūrų ir gioktiurkų kaganatų teritorijose. Ši kalba buvo užrašyta Orchono-Jenisiejaus tiurkų runomis, senuoju uigūrų raštu, brahmi, manichėjų, persų raštais. Svarbiausi rašto paminklai yra Orchono įrašai (Mongolija, Tuva), įvairūs rankraščiai iš Sindziango (įvairiomis rašto sistemomis sukurti daugiausia religiniai veikalai), XII a. Karachanidų raštai (tarp jų poema Kutadgu Bilig bei arabų kalbos žodynas).

Senovės tiurkų kalba lingvistiškai skirstoma į:

senovės turkų [otk]
senovės uigūrų [oui]
karachanidų [xqa]

Senovės tiurkų kalba priklauso karalukų atšakai, dabartinės jos atstovės yra uzbekų, uigūrų, vakarų jugurų kalbos. Nors tai seniausia žinoma tiurkų kalba, ji gerokai skiriasi nuo tiurkų prokalbės, nes ši gyvavo iki V tūkstantmečio pr. m. e.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orchono įrašai

@@ Eilutė 11: / Eilutė 11: @@
  iso639-3=otk (oui, xqa)|
 }}
-'''Senovės tiurkų kalba''' (dar ''Orchono tiurkų, senovės uigūrų kalba'') – seniausia raštiškai užfiksuota [[tiurkų kalbos|tiurkų kalba]]. Žinoma iš [[VII a.|VII]]–[[XIII a.]] rašto paminklų, rastų [[Uigūrų kaganatas|Uigūrų]] ir [[Tiurkų kaganatas|Gioktirkų kaganatų]] teritorijose. Ši kalba buvo užrašyta [[Senovės tiurkų runos|Orchono-Jenisiejaus tiurkų runomis]], [[senasis uigūrų raštas|senuoju uigūrų raštu]], [[brahmi]], [[manichėjų raštas|manichėjų]], [[persų raštas|persų]] raštais. Svarbiausi rašto paminklai yra [[Orchono įrašai]] ([[Mongolija]], [[Tuva]]), įvairūs rankraščiai iš [[Sindziangas|Sindziango]] (įvairiomis rašto sistemomis sukurti daugiausia religiniai veikalai), XII a. [[Karachanidų chanatas|Karachanidų]] raštai (tame tarpe poema ''[[Kutadgu Bilig]]'', bei arabų kalbos žodynas).
+'''Senovės tiurkų kalba''' (dar ''Orchono tiurkų, senovės uigūrų kalba'') – seniausia raštiškai užfiksuota [[tiurkų kalbos|tiurkų kalba]]. Žinoma iš [[VII a.|VII]]–[[XIII a.]] rašto paminklų, rastų [[Uigūrų kaganatas|uigūrų]] ir [[Tiurkų kaganatas|gioktiurkų kaganatų]] teritorijose. Ši kalba buvo užrašyta [[Senovės tiurkų runos|Orchono-Jenisiejaus tiurkų runomis]], [[senasis uigūrų raštas|senuoju uigūrų raštu]], [[brahmi]], [[manichėjų raštas|manichėjų]], [[persų raštas|persų]] raštais. Svarbiausi rašto paminklai yra [[Orchono įrašai]] ([[Mongolija]], [[Tuva]]), įvairūs rankraščiai iš [[Sindziangas|Sindziango]] (įvairiomis rašto sistemomis sukurti daugiausia religiniai veikalai), XII a. [[Karachanidų chanatas|Karachanidų]] raštai (tarp jų poema ''[[Kutadgu Bilig]]'' bei arabų kalbos žodynas).
 Senovės tiurkų kalba lingvistiškai skirstoma į:
 * senovės turkų [otk]
 * senovės uigūrų [oui]
-* Karachanidų [xqa]
+* karachanidų [xqa]
-Senovės tiurkų kalba priklauso [[karalukų kalbos|karalukų]] atšakai, kurios dabartinėmis narėmis yra [[uzbekų kalba|uzbekų]], [[uigūrų kalba|uigūrų]], [[vakarų jugurų kalba|vakarų jugurų]] kalbos. Nors tai seniausia žinoma tiurkų kalba, ji gerokai skiriasi nuo [[tiurkų prokalbė]]s, nes ši gyvavo iki [[5 tūkstantmetis pr. m. e.|V tūkstantmečio pr. m. e.]]
+Senovės tiurkų kalba priklauso [[karalukų kalbos|karalukų]] atšakai, dabartinės jos atstovės yra [[uzbekų kalba|uzbekų]], [[uigūrų kalba|uigūrų]], [[vakarų jugurų kalba|vakarų jugurų]] kalbos. Nors tai seniausia žinoma tiurkų kalba, ji gerokai skiriasi nuo [[tiurkų prokalbė]]s, nes ši gyvavo iki [[5 tūkstantmetis pr. m. e.|V tūkstantmečio pr. m. e.]]
 == Nuorodos ==