Papiškių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Koordinačių šablonų migravimas į Coord |
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
||
Eilutė 45: | Eilutė 45: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ |
{{Išnašos}} |
||
* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.209 |
* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.209 |
||
* Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.66 |
* Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.66 |
22:29, 3 vasario 2016 versija
Papiškių piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Vilniaus rajonas | ||
Seniūnija | Rudaminos seniūnija | ||
Aukštis | 3-10 m | ||
Plotas | 53x30 | ||
Naudotas | I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmečio pradžia | ||
Žvalgytas | 1951, 1955, 1971 | ||
Tirtas | 1983 m. | ||
Registro Nr. | AR1463 / 24180, 24181, 5673 / A1261KP |
Papiškių piliakalnis su gyvenviete, Rudamina – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1463; unikalus objekto MC kodas 5673; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1261KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24181) Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Skaidiškių, Rudaminos seniūnija. Pasiekiamas nuo Rudaminos rytų krašte buvusių fermų pavažiavus į rytus lauko keliuku 1,5 km, yra keliuko kairėje šiaurėje.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas aukštumos krašte esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 53x30 m dydžio, kiek iškiliu viršumi. Joje rasta molinio svorelio dalis, lygios ir brūkšniuotos keramikos. Pietvakarių šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 16 m ilgio ir 30 m pločio šiaurės vakarų dalyje terasa. Šlaitai statūs, 3-10 m aukščio, viršuje 2-3 m aukštyje pastatinti.
Piliakalnis labai apardytas arimų, pietinėje pašlaitėje 1971 m. pradėtas kasti karjeras, šiaurės vakarų aikštelės dalyje buldozeriu išstumtas 18x5 m dydžio plotas (užpilta 1987 m.). Piliakalnis dirvonuoja, šiaurės vakarų aikštelės dalyje ir šiaurės vakarų šlaite auga beržai.
Į pietus – pietvakarius nuo piliakalnio, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai
1951 m., 1955 m. ir 1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [1] 1983 m. Elena Grigalavičienė piliakalnyje ištyrė bendrą 1,5 m„2“ dydžio plotą, rado 30-50 cm storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota keramika.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 45000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1283000 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Neravų piliakalnis 18 km Bekešo kalnas 10 km |
Pūčkorių piliakalnis 10 km Rokantiškių piliakalnis 9 km |
Uosininkų III piliakalnis 17 km | |||||||||
Senųjų Trakų piliakalnis 26 km |
|
Leoniškių piliakalnis 16 km Mūrininkų piliakalnis 10 km Didžiosios Kuosinės piliakalnis 16 km | |||||||||
Tetervinų piliakalnis 37 km | Sangėliškių piliakalnis 24 km | Turgelių piliakalnis 17 km |
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 128 (Nr. 542)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.209
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.66
- Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Gintautas Zabiela. Vilniaus miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1987 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p. 177.
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 226.