Elena Grigalavičienė
Elena Grigalavičienė-Danilaitė (1933 m. lapkričio 15 d. Raseiniai – 2005 m. gruodžio 8 d. Vilnius) – Lietuvos archeologė, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1958 m. baigė istoriją Vilniaus universitete. 1968 m. apgynė disertaciją apie brūkšniuotosios keramikos kultūrą, istorijos mokslų kandidatė.
1958–1960 m. dirbo Čiurlionio dailės muziejuje, 1964–1992 m. – Istorijos institute. Tyrimų kryptys – bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus materialioji ir dvasinė kultūra bei brūkšniuotosios keramikos kultūra Lietuvoje. Tyrinėti: Ėgliškių pilkapynas, Nevieriškių piliakalnis, Šinkūnų piliakalnis, Sokiškių piliakalnis, Kerelių piliakalnis, Kurmelionių piliakalnis, Juodonių piliakalnis ir senovės gyvenvietė.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos TSR archeologijos atlasas, viena autorių, 2 kn., 1974–1975 m.
- Seniausi metalo dirbiniai Lietuvoje (su A. Merkevičiumi), 1980 m., rusų k.
- Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje, 1995 m.
- Данилайте Е. Штрихованная керамика в Литве (некоторые данные по вопросам об этногенезе литовцев). Bильнюс, 1967.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vytautas Kazakevičius. Elena Grigalavičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 156 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Istorikas.lt Archyvuota kopija 2020-09-20 iš Wayback Machine projekto.