Elena Grigalavičienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Elena Grigalavičienė-Danilaitė (1933 m. lapkričio 15 d. Raseiniai – 2005 m. Vilnius) – Lietuvos archeologė, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1958 m. baigė istoriją Vilniaus universitete. 1968 m. apgynė disertaciją apie brūkšniuotosios keramikos kultūrą, istorijos mokslų kandidatė.

19581960 m. dirbo Čiurlionio dailės muziejuje, 19641992 m. – Istorijos institute. Tyrimų kryptys – bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus materialioji ir dvasinė kultūra bei brūkšniuotosios keramikos kultūra Lietuvoje. Tyrinėti: Ėgliškių pilkapynas, Nevieriškių piliakalnis, Šinkūnų piliakalnis, Sokiškių piliakalnis, Kerelių piliakalnis, Kurmelionių piliakalnis, Juodonių piliakalnis ir senovės gyvenvietė.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, viena autorių, 2 kn., 19741975 m.
  • Seniausi metalo dirbiniai Lietuvoje (su A. Merkevičiumi), 1980 m., rusų k.
  • Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje, 1995 m.
  • Данилайте Е. Штрихованная керамика в Литве (некоторые данные по вопросам об этногенезе литовцев). Bильнюс, 1967.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Kazakevičius. Elena Grigalavičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 156 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]