Lietuvninkai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S panaikinta Kategorija:Tautos; įtraukta Kategorija:Lietuviai naudojant HotCat |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{otheruse|etninę grupę|Klaipėdos miesto rajoną|[[Lietuvninkai (Klaipėda)]]}} |
|||
[[Vaizdas:Image-Prussia ethnicity.JPG|thumb|250px|Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje]] |
[[Vaizdas:Image-Prussia ethnicity.JPG|thumb|250px|Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje]] |
||
'''Lietuvininkai''' |
'''Lietuvininkai''' – savita [[etninė grupė]], susiformavusi XVI a. ir gyvenusi [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] provincijos šiaurės rytinėje dalyje – [[Černiachovskas|Įsručio]], [[Labguva|Labguvos]], [[Ragainė]]s, [[Tilžė]]s, [[Tepliava|Tepliavos]], [[Klaipėda|Klaipėdos]] apskrityse. Jų gyvenama teritorija buvo vadinama ''Lietuvos provincija'', ''Lietuva'', ''Prūsų Lietuva'', nuo XIX–XX a. sandūros paplito [[Mažoji Lietuva|''Mažosios Lietuvos'']] pavadinimas. Dar vadinami ''Prūsų lietuviais'', ''mažlietuviais''. |
||
Žodžiai ''lietuvninkas'' ir ''lietuvis'' ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (''Литовники'') minimi jau [[Pskovas|Pskovo]] antrojo [[Metraštis|metraščio]] [[1341]] |
Žodžiai ''lietuvninkas'' ir ''lietuvis'' ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (''Литовники'') minimi jau [[Pskovas|Pskovo]] antrojo [[Metraštis|metraščio]] [[1341]] m. įraše (''а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников''). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su [[1262]] m. įvykiais, ''lietuvninkas'' (''Литовник'') minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio ''litvinas'' (''литвин''). |
||
Pirmojoje lietuviškoje knygoje ([[1547]] |
Pirmojoje lietuviškoje knygoje ([[1547]] m. [[Katekizmas|Katekizme]]) [[Martynas Mažvydas]] kreipiasi į lietuvninkus ir [[Žemaičiai|žemaičius]]. Čia visur lietuvninkai – tiesiog etnonimo ''lietuviai'' variantas. Tačiau, laikui bėgant, Lietuvoje įsigalėjo etnonimas ''lietuvis'', o Prūsų Lietuvoje, ypač nuo XIX a. pab., išpopuliarėjo savivardis ''lietuvninkas''. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino [[Jurgis Zauerveinas]] eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] [[1908]] m. parašyta melodija laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos [[himnas|himnu]]. |
||
Nuo XX a. 8 dešimtmečio terminas ''lietuvininkai'' įsigalėjo Lietuvos istoriografijoje kaip specifinės lietuvių etnografinės grupės, kuri skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių tikėjimu, papročiais, dialektu, pavadinimas. |
Nuo XX a. 8 dešimtmečio terminas ''lietuvininkai'' įsigalėjo Lietuvos istoriografijoje kaip specifinės lietuvių etnografinės grupės, kuri skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių tikėjimu, papročiais, dialektu, pavadinimas. |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* [http://gatchina3000.ru/brockhaus-and-efron-encyclopedic-dictionary/083/83930.htm XX a. pr. lietuvininkai |
* [http://gatchina3000.ru/brockhaus-and-efron-encyclopedic-dictionary/083/83930.htm XX a. pr. lietuvininkai Brockhaus’o enciklopedijoje] {{ru-icon}} |
||
Kalbėjo visomis Lietuvių kalbos tarmėmis. |
Kalbėjo visomis Lietuvių kalbos tarmėmis. |
||
11:32, 7 rugpjūčio 2015 versija
- Šis straipsnis apie etninę grupę. Apie Klaipėdos miesto rajoną skaitykite straipsnyje Lietuvninkai (Klaipėda).
Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse. Jų gyvenama teritorija buvo vadinama Lietuvos provincija, Lietuva, Prūsų Lietuva, nuo XIX–XX a. sandūros paplito Mažosios Lietuvos pavadinimas. Dar vadinami Prūsų lietuviais, mažlietuviais.
Žodžiai lietuvninkas ir lietuvis ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (Литовники) minimi jau Pskovo antrojo metraščio 1341 m. įraše (а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su 1262 m. įvykiais, lietuvninkas (Литовник) minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio litvinas (литвин).
Pirmojoje lietuviškoje knygoje (1547 m. Katekizme) Martynas Mažvydas kreipiasi į lietuvninkus ir žemaičius. Čia visur lietuvninkai – tiesiog etnonimo lietuviai variantas. Tačiau, laikui bėgant, Lietuvoje įsigalėjo etnonimas lietuvis, o Prūsų Lietuvoje, ypač nuo XIX a. pab., išpopuliarėjo savivardis lietuvninkas. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino Jurgis Zauerveinas eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus Stasio Šimkaus 1908 m. parašyta melodija laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu.
Nuo XX a. 8 dešimtmečio terminas lietuvininkai įsigalėjo Lietuvos istoriografijoje kaip specifinės lietuvių etnografinės grupės, kuri skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių tikėjimu, papročiais, dialektu, pavadinimas.
Nuorodos
Kalbėjo visomis Lietuvių kalbos tarmėmis.
Lietuviai | |
---|---|
Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai Istorinės diasporos: Lietuvninkai Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | Italijos | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | Šveicarijos | Ukrainos | Urugvajaus | Venesuelos | Vengrijos | Vokietijos |