Teorinė fizika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:LorentzianWormhole.jpg|thumb|Švarcvildo [[Juodoji skylė|juodosios skylės]] vaizdinė reprezentacija. Juodosios skylės niekada nebuvo stebėtos, tačiau yra spėjama, kad jos egzistuoja dėka matematinių modelių ir mokslinės teorijos.]] |
[[Vaizdas:LorentzianWormhole.jpg|thumb|Švarcvildo [[Juodoji skylė|juodosios skylės]] vaizdinė reprezentacija. Juodosios skylės niekada nebuvo stebėtos, tačiau yra spėjama, kad jos egzistuoja dėka matematinių modelių ir mokslinės teorijos.]] |
||
'''Teorinė fizika''' – |
'''Teorinė fizika''' – fizikos šaka, kuri [[matematinis modelis|matematiniais modeliais]] ir [[fizika|fizikinėmis]] [[abstrakcija|abstrakcijomis]] stengiasi paaiškinti fizikinius reiškinius, priešingai negu [[eksperimentinė fizika]], kuri naudoja eksperimentinius įrankius aiškinant pasaulio dėsnius. Teorinės fizikos pagrindas yra [[matematinė fizika]]. |
||
Teorinės fizikos atsiskyrimas nuo |
Teorinės fizikos atsiskyrimas nuo eksperimentinės fizikos prasidėjo [[Maksas Plankas|Makso Planko]] laikais, jis buvo pirmasis žymus fizikas nedaręs jokių eksperimentų.<ref>KARAZIJA, Romualdas. ''Fizikos istorija.'' Vilnius: Inforastras, 2002, 149 p. ISBN 9955-9578-0-8.</ref> |
||
[[Vaizdas:Wormhole.png|thumb|right|Dailininko Einšteino-Rozeno tilto, [[Kirmgrauža|kirmgraužos]] tipo koncepcija.]] |
[[Vaizdas:Wormhole.png|thumb|right|Dailininko Einšteino-Rozeno tilto, [[Kirmgrauža|kirmgraužos]] tipo koncepcija.]] |
||
| Eilutė 99: | Eilutė 99: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* [http://superstringtheory.com/history/history3.html Teorinės fizikos datos] {{en-icon}} |
|||
* [http://www.ejtp.com/ Electronic Journal of Theoretical Physics] {{en-icon}} |
* [http://www.ejtp.com/ Electronic Journal of Theoretical Physics] {{en-icon}} |
||
15:36, 13 lapkričio 2014 versija
Teorinė fizika – fizikos šaka, kuri matematiniais modeliais ir fizikinėmis abstrakcijomis stengiasi paaiškinti fizikinius reiškinius, priešingai negu eksperimentinė fizika, kuri naudoja eksperimentinius įrankius aiškinant pasaulio dėsnius. Teorinės fizikos pagrindas yra matematinė fizika.
Teorinės fizikos atsiskyrimas nuo eksperimentinės fizikos prasidėjo Makso Planko laikais, jis buvo pirmasis žymus fizikas nedaręs jokių eksperimentų.[1]
Šiuolaikinė teorinė fizika siekia suvienyti teorijas ir paaiškinti įvairius reiškinius – nuo kosmologijos iki dalelių fizikos, – idant galėtume suprasti Visatą.
Keli teorinės fizikos pavyzdžiai:
- Bendroji reliatyvumo teorija
- Dalelių fizika
- Klasikinė mechanika
- Kvantinė elektrodinamika
- Kvantinė mechanika
- Kvantinė lauko teorija
- Tamsioji materija
- Specialioji reliatyvumo teorija
- Standartinis modelis
- Superstygų teorija
- Termodinamika
Žymiausi fizikai teoretikai
- Galilėjus (1564–1642)
- Christianas Heigensas (1629–1695)
- Izaokas Niutonas (1643–1727)
- Leonardas Oileris (1707–1783)
- Joseph Louis Lagrange (1736–1813)
- Pjeras Simonas Laplasas (1749–1827)
- Joseph Fourier (1768–1830)
- Nicolas Léonard Sadi Carnot (1796–1842)
- William Rowan Hamilton (1805–1865)
- Rudolf Clausius (1822–1888)
- Džeimsas Klarkas Maksvelas (1831–1879)
- J. Willard Gibbs (1839–1903)
- Liudvigas Bolcmanas (1844–1906)
- Hendrik A. Lorentz (1853–1928)
- Henris Puankarė (1854–1912)
- Nikola Tesla (1856–1943)
- Maksas Plankas (1858–1947)
- Albertas Einšteinas (1879–1955)
- Milutin Milanković (1879–1958)
- Emmy Noether (1882–1935)
- Maksas Bornas (1882–1970)
- Nilsas Boras (1885–1962)
- Ervinas Šriodingeris (1887–1961)
- Louis de Broglie (1892–1987)
- Satyendra Nath Bose (1894–1974)
- Wolfgang Pauli (1900–1958)
- Enrikas Fermis (1901–1954)
- Verneris Heizenbergas (1901–1976)
- Polis Dirakas (1902–1984)
- Eugene Wigner (1902–1995)
- Robertas Openheimeris (1904–1967)
- Sin-Itiro Tomonaga (1906–1979)
- Hideki Yukawa (1907–1981)
- John Bardeen (1908–1991)
- Lev Landau (1908–1967)
- Anatoly Vlasov (1908–1975)
- Nikolay Bogolyubov (1909–1992)
- Subramanjanas Čandrasekaras (1910–1995)
- Ričardas Feinmanas (1918–1988)
- Julian Schwinger (1918–1994)
- Feza Gursey (1921–1992)
- Chen Ning Yang (1922–)
- Freeman Dyson (1923–)
- Gunnar Källén (1926–1968)
- Abdus Salam (1926–1996)
- Murray Gell-Mann (1929–)
- Riazuddin (1930–)
- Roger Penrose (1931–)
- George Sudarshan (1931–)
- Sheldon Glashow (1932–)
- Tom W. B. Kibble (1932–)
- Steven Weinberg (1933–)
- Gerald Guralnik (1936–)
- C. R. Hagen (1937–)
- Leonard Susskind (1940–)
- Michael Berry (1941–)
- Stivenas Hokingas (1942–)
- Alexander Polyakov (1945–)
- Gerardus 't Hooft (1946–)
- Jacob Bekenstein (1947–)
- Bertrand Halperin (1950–)
- Robert Laughlin (1950–)
- Edwardas Vitenas (1951–)
- Savas Dimopoulos (1952–)
- Lee Smolin (1955-)
- Brian Greene (1963-)
Šaltiniai
- ↑ KARAZIJA, Romualdas. Fizikos istorija. Vilnius: Inforastras, 2002, 149 p. ISBN 9955-9578-0-8.
Nuorodos
| |||||||||||||||||
|
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |