Paprastoji vilkakojė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
 
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 12: Eilutė 12:
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Lycopus europeaeus | autorius = L. | metai = }}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Lycopus europeaeus | autorius = L. | metai = }}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Paprastoji vilkakojė''' ({{la|Lycopus europeaeus}}, {{en|Gypsywort, Gipsywort, Bugleweed, European bugleweed, Water horehound}}, {{de|Ufer-Wolfstrapp}}) – [[Notreliniai|notrelinių]] (''Lamiaceae'') šeimos [[Vilkakojė|vilkakojų]] (''Lycopus'') genties augalas. Natūraliai paplitęs [[Europa|Europoje]] ir [[Azija|Azijoje]], natūralizuotas rytinėje [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]].
'''Paprastoji vilkakojė''' ({{la|Lycopus europeaeus}}, {{en|Gypsywort, Gipsywort, Bugleweed, European bugleweed, Water horehound}}, {{de|Ufer-Wolfstrapp}}) – [[Notreliniai|notrelinių]] (''Lamiaceae'') šeimos [[Vilkakojė|vilkakojų]] (''Lycopus'') genties augalas. [[Lietuva|Lietuvoje]] dar žinomas kaip '''postuvas''', '''vilkakoja juodė''', '''vilkapėdė'''. Natūraliai paplitęs [[Europa|Europoje]] ir [[Azija|Azijoje]], natūralizuotas rytinėje [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]].


== Ekologija ==
== Ekologija ==
Eilutė 21: Eilutė 21:


== Biologija ==
== Biologija ==
Tai daugiametis, iki 80 cm aukščio žolinis augalas. [[Šakniastiebis]] trumpas, su daug [[Šaknis|šaknų]] ir keliomis plonomis, iki 20 cm ilgio palaipomis. [[Stiebas]] kylantis, nelabai šakotas, nedaug plaukuotas, vagotas. [[Lapas|Lapai]] priešiniai, 5-8 cm ilgio ir 3-5 cm pločio, pailgai lancetiški, kraštai stambiai pjūkliškai dantyti, apatiniai plunksniškai iškarpyti arba suskaldyti, plaukuoti, trumpais kotais, viršutiniai bekočiai.
Tai daugiametis, iki 80 cm aukščio žolinis augalas. [[Šakniastiebis]] trumpas, su daug [[Šaknis|šaknų]] ir keliomis plonomis, iki 20 cm ilgio palaipomis. [[Stiebas]] kylantis, nelabai šakotas, plikas, rečiau plaukuotas, vagotas. [[Lapas|Lapai]] priešiniai, 5-8 cm ilgio ir 3-5 cm pločio, pailgai lancetiški, kraštai stambiai pjūkliškai dantyti, apatiniai plunksniškai iškarpyti arba suskaldyti, abipus plaukuoti, trumpais kotais, viršutiniai bekočiai. Lapų kuokštų vietose išauga keli aukštai žiedų.


Tankūs menturių pavidalo [[Žiedynas|žiedynai]] išsidėstę viršutinių lapų pažastyse. Pažiedės yliškos. Taurelė piltuvėlio pavidalo, su 5 smailiais danteliais, gyslota, vidinė pusė plaukuota. Vainikėlis beveik taisyklingas, baltas, apie 4 mm ilgio, iš vidinės pusės raudonai taškuotas, suaugtinis, su 4-5 lygiomis skiautelėmis. [[Kuokelis|Kuokeliai]] keturi, bet du iš jų vos pastebimi ir iš vainikėlio išsikišę tik du.
Tankūs menturių pavidalo [[Žiedynas|žiedynai]] išsidėstę viršutinių lapų pažastyse. Pažiedės yliškos. Taurelė piltuvėlio pavidalo, su 5 smailiais danteliais, su dešimt šakotų gyslų, vidinė pusė plaukuota. Vainikėlis beveik taisyklingas, baltas ar gelsvas, apie 4 mm ilgio, iš vidinės pusės raudonai taškuotas, suaugtinis, su 4-5 lygiomis skiautelėmis. [[Kuokelis|Kuokeliai]] keturi, bet du iš jų vos pastebimi ir iš vainikėlio išsikišę tik du.


Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėneniais. [[Vaisius]] – [[skeltavaisis]] iš keturių mažų, rudų, briaunotų [[Riešutėlis|riešutėlių]]. Dauginasi [[Sėkla|sėklomis]] ir [[Vegetatyvinis dauginimasis|vegetatyviškai]] palaipomis.
Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėneniais. [[Vaisius]] – [[skeltavaisis]] iš keturių mažų, rudų, briaunotų, liaukingų [[Riešutėlis|riešutėlių]]. Dauginasi [[Sėkla|sėklomis]] ir [[Vegetatyvinis dauginimasis|vegetatyviškai]] palaipomis.


== Naudojimas ==
== Naudojimas ==
Eilutė 38: Eilutė 38:
== Literatūra ==
== Literatūra ==
{{Commons|Lycopus europaeus}}
{{Commons|Lycopus europaeus}}
* Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 166 p.
* Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 82 p.
* Enciclopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 315–316 p. ISBN 5-417-00831-1


[[Kategorija:Notreliniai]]
[[Kategorija:Notreliniai]]

12:06, 25 gegužės 2014 versija

Lycopus europeaeus
Paprastoji vilkakojė (Lycopus europaeus)
Paprastoji vilkakojė (Lycopus europaeus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Šeima: Notreliniai
( Lamiaceae)
Gentis: Vilkakojė
( Lycopus)
Rūšis: Paprastoji vilkakojė
( Lycopus europeaeus)
Binomas
Lycopus europeaeus
L.

Paprastoji vilkakojė (lot. Lycopus europeaeus, angl. Gypsywort, Gipsywort, Bugleweed, European bugleweed, Water horehound, vok. Ufer-Wolfstrapp) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos vilkakojų (Lycopus) genties augalas. Lietuvoje dar žinomas kaip postuvas, vilkakoja juodė, vilkapėdė. Natūraliai paplitęs Europoje ir Azijoje, natūralizuotas rytinėje Šiaurės Amerikoje.

Ekologija

Auga raistuose, žemapelkėse, pelkėtose pievose, drėgnuose krūmynuose, pakrantėse, grioviuose.

Žiedus aplanko vapsvos ir musiniai dvisparniai, ypač žiedmusės.

Biologija

Tai daugiametis, iki 80 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, su daug šaknų ir keliomis plonomis, iki 20 cm ilgio palaipomis. Stiebas kylantis, nelabai šakotas, plikas, rečiau plaukuotas, vagotas. Lapai priešiniai, 5-8 cm ilgio ir 3-5 cm pločio, pailgai lancetiški, kraštai stambiai pjūkliškai dantyti, apatiniai plunksniškai iškarpyti arba suskaldyti, abipus plaukuoti, trumpais kotais, viršutiniai bekočiai. Lapų kuokštų vietose išauga keli aukštai žiedų.

Tankūs menturių pavidalo žiedynai išsidėstę viršutinių lapų pažastyse. Pažiedės yliškos. Taurelė piltuvėlio pavidalo, su 5 smailiais danteliais, su dešimt šakotų gyslų, vidinė pusė plaukuota. Vainikėlis beveik taisyklingas, baltas ar gelsvas, apie 4 mm ilgio, iš vidinės pusės raudonai taškuotas, suaugtinis, su 4-5 lygiomis skiautelėmis. Kuokeliai keturi, bet du iš jų vos pastebimi ir iš vainikėlio išsikišę tik du.

Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėneniais. Vaisius – skeltavaisis iš keturių mažų, rudų, briaunotų, liaukingų riešutėlių. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai palaipomis.

Naudojimas

Žiedai

Antžeminė augalo dalis turi saponinų, flavonoidų. Iš jos gaminami antpilai, tinktūros, ekstraktai. Naudojama gydyti kosulį, kvėpavimo sutrikimus. Lapų ir stiebo sultys tinka verpalams dažyti tamsiai ruda spalva. Sunkiomis išgyvenimo sąlygomis šakniastiebį galima vartoti maistui.

Nuorodos

Literatūra

  • Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 82 p.
  • Enciclopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 315–316 p. ISBN 5-417-00831-1