Musiniai dvisparniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Brachycera
Mėsinė musė (Sarcophaga carnaria)
Mėsinė musė (Sarcophaga carnaria)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Būrys: Dvisparniai
(Wikispecies-logo.svg Diptera)
Pobūris: Musiniai dvisparniai
(Wikispecies-logo.svg Brachycera)

Musiniai dvisparniai (lot. Brachycera) – dvisparnių (Diptera) būrio vabzdžių pobūris, kuriam priklauso į muses panašūs dvisparniai.

Jų antenos trumpos, trinarės. Pilvelis trumpas, susideda iš 5-8 segmentų. Paprastai turi tik vieną porą sparnų, antroji virtusi dūzgiais. Lervos be galvos ir be kojų. Lėliukės vadinamos puparijais. Entomologai tam pačiam dvisparnių būriui priskiria ir uodus.

Musės turi gerai išvystytas akis, neretai užtikrinančias tobulą trimatį regėjimą. Akys yra facetinės, sudarytos iš daugelio atskirai vaizdą fokusuojančių segmentų.

Kai kurios rūšys turi ir labai gerą klausą. Skonio organai yra kojų letenėlėse. Burnos aparatai gali būti įvairūs, priklausomai nuo rūšies mitybos būdo. Laižomasis burnos aparatas būdingas naminei musei, o, pavyzdžiui, musė-kandiklė (Stomoxys calcitrans) maitinasi krauju ir turi duriamąjį burnos aparatą, kaip ir akliai bei sparvos (šeima Tabanidae).

Naminė musė (Musca domestica) gyvena tvartuose, sąvartynuose, visur, kur yra antisanitarinės salygos. Šių vabzdžių vystymasis yra pilno kitimo (turi lėliukės stadiją). Kai temperatūra yra virš 20 laipsnių, vabzdžiai iš kiaušinėlių išsivysto per tris savaites.

Musės žmogaus aplinkoje labai paplitusios ir gali pernešti rimtas ligas, todėl jos naikinamos.

Lietuvoje sutinkamos musių šeimos[1]:

Nauda[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kadangi musės sparčiai dauginasi ir nereikalauja daug vietos bei maisto, mokslininkai nuo seno naudoja jas įvairiems tyrimams. Tiriant vaisinės muselės paveldimumą buvo atrastos chromosomos. Tai pavyko nagrinėjant paveldėjimo dėsnius ir dar neturint galimybės chromosomų stebėti tiesiogiai. Mokslininkai šias museles augina mėgintuvėliuose ir maitina marmeladu;
  • Musių lervos daug padeda kriminaliniuose tyrimuose. Pagal lavone rastų lervų išsivystymo stadiją galima gana tiksliai pasakyti mirties datą, o pagal rūšį – spėti ir mirties vietą;
  • Musių lervos tebenaudojamos žaizdoms gydyti [2];
  • Komerciniu būdu taip pat auginamos ir parduodamos musių lervos. Jos yra geras masalas žvejyboje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Musiniai dvisparniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987., 157-158 psl.
  2. Musių lervos gydo žaizdas

Vikiteka