Niurnbergas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

22:34, 30 gegužės 2013 versija

Niurnbergas vok. Nürnberg

Niurnbergas žiemą

Niurnbergas 49°27′00″ š. pl. 11°05′00″ r. ilg. / 49.45000°š. pl. 11.08333°r. ilg. / 49.45000; 11.08333 (Niurnbergas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Bavarija

Meras	Ulrich Maly

Gyventojų (2011)	510 602
Plotas	186,38 km²
Tankumas (2011)	2 740 žm./km²

Vikiteka	Niurnbergas

Kirčiavimas	Niùrnbergas

Niurnbergas – miestas pietų Vokietijoje, antras pagal dydį Bavarijos žemėje (po Miuncheno). Kartu su Fiurtu, Erlangenu ir Švabachu miestai sudaro ekonominį ir kultūrinį šiaurės Bavarijos centrą.

Istorija

Miestas įkurtas XI a., o pirmąkart paminėtas 1050 m., dėl imperatoriškosios pilies tarp rytų frankų ir Bavarijos Nordgau markos.^[1] 1050–1571 m. miestas išsiplėtė, nes buvo prekybinių kelių sankryžoje. Konradas III įkūrė Niurnbergo burggrafystę. Pirmieji grafai buvo iš austrų Raabų giminės, kuri išnyko 1190 m. Titulą paveldėjo paskutinio grafo žentas iš Hohencolernų giminės. Tarp XII a. pabaigos ir tarpuvaldžio (1254–1273 m.) burggafų valdžia nusilpo, nes imperatoriškieji Hohencolernai perkėlė nekarinę valdžią kaštelionui, o miesto administravimą imperatoriškajam merui nuo 1173/1174 m.^[1]^[2] XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje kaštelionas gavo dar daugiau valdžios ir burggafas atvirai su juo susipyko, įtakodamas miesto istoriją.^[2]

Niurnbergas buvo neoficiali Šventosios Romos imperijos sostine, nes Niurnbergo pilyje rinkosi Reichstagas, ten gyveno imperatorius. Imperijai svarbūs Niurnbergo parlamentai pritraukė į miestą pirklius. 1219 m. imperatorius Frydrichas II suteikė Niurnbergui miesto teises, tiesioginį pavaldumą imperatoriui ir privilegiją kalti monetas. Niurnbergo valdymas beveik visai išslydo iš burggrafų rankų.^[1]^[2] Niurbergas su Augsburgu tapo svarbiais prekybos centrais tarp Šiaurės Vokietijos ir Italijos.

1298 m. Niurnbergo žydai buvo apkaltinti komunijos išniekinimu, 698 jų buvo nužudyti per pogromą. 1349 m. vėl vyko pogromas,^[3] žydai buvo deginami prie stulpų ar išvaromi, o jų kvartalo vietoje pastatyta turgaus aikštė.^[4]

Maras siaubė miestą 1405, 1435, 1437, 1482, 1494, 1520 ir 1534 m.^[5]

XIV a. Niurnbergas tapo vienu iš trijų svarbiausių imperijos miestų, nes 1356 m. Karolio IV auksinė bulė reikalavo, kad naujai išrinktas Vokietijos karalius pirmą parlamentą sušauktų Niurnberge.^[1] Karolis IV rėmė Mūsų Mergelės bažnyčios statybą 1352–1362 m. Čia melsdavosi imperatoriaus dvariškiai. Ryšiai tarp miesto ir imperatoriaus sustiprėjo, kai Zigmantas Liuksemburgietis 1423 m. nusprendė imperatoriaus regalijas laikyti Niurnberge. Jos ten buvo iki 1796 m., kai dėl besiartinančių prancūzų buvo perkeltos į Rėgensburgą, o vėliau Vieną.^[1]

1349 m. gildijos nesėkmingai sukilo prieš patricijus, jos buvo uždraustos. Oligarchija liko valdžioje, nors Niurnbergas buvo laisvas miestas.^[1]^[2] Karolis IV suteikė teisę miestui nepriklausomai sudarinėti sąjungas, tad Niurnbergas buvo tame pačiame lygyje su imperijos princais. Dažnos kovos su burggrafais miestui didelės žalos nedarė. Kai pilis sudegė 1420 m., ją 1427 m. nupirko miestas. Per kitus pirkimus miesto teritorija išaugo. Husitų karai, maras ir Pirmasis burggrafų karas sumažino miesto gyventojų skaičių XV a. vidury. Po sėkmingo Landshuto įpėdinystės karo miesto plotas išaugo iki 64,7 km² ir jis tapo vienu didžiausių laisvų miestų imperijoje.^[2]

XV–XVI a. Niurnbergas tapo Vokietijos renesanso centru. 1525 m. mieste išplito reformacija, o 1532 m. buvo pasirašyta Niurnbergo taika, kuria liuteronams buvo suteikta nuolaidų. Per 1552 m. revoliuciją prieš Karolį V miestas bandė nusipirkti neutralumą, bet buvo užpultas be karo paskelbimo ir turėjo pasirašyti nepalankią taikos sutartį. Pagal Augsburgo taiką, imperatorius patvirtino liuteronų nuosavybę, nepriklausomybę nuo Bambergo vyskupo, o vienuolynų sekuliarizacija buvo patvirtinta.^[2]

Sumažėjusi prekyba XVI a. pradžioje, sustabarėjusi socialinė ir teisinė sistema lėmė miesto nuosmukį. Karai tarp imperatoriaus, švedų ir Katalikų lygos, jų išlaidos per pus sumažino miesto gyventojų skaičių.^[2] 1632 m. Gustavo II Adolfo užimtą Niurnbergą apgulė imperatoriaus generolas Albrecht von Wallenstein. Po to miesto svarba smuko iki XIX a. vidurio, kai jis atgimė kaip pramonės centras.

Po Trisdešimtmečio karo, Niurnbergas bandė atsiriboti nuo užsienio reikalų, bet buvo priverstas prisidėti prie Austrijos įpėdinystės karo ir Septynerių metų karo. Eksporto ir importo apribojimai pakenkė miesto gamintojams. Bavarijos elektorius ir Prūsija kėsinosi į dalį Niurnbergo žemių, gautų po Lanshuto įpėdinystės karo. Jausdamas savo silpnumą miestas prašėsi į Prūsijos sudėtį, bet Frydrichas Vilhelmas II atsisakė, nenorėdamas užgauti Prancūzijos, Rusijos ir Austrijos. Imperijos parlamentas patvirtino Niurnbergo nepriklausomybę 1803 m., bet pasirašant Reino konfederaciją 1806 m. liepos 12 d. buvo nutarta, kad miestas atiteks Bavarijai nuo rugsėjo 8 d. su jos garantija išmokėti 12,5 mln. guldenų miesto skolą.

Žlugus Napoleonui prekyba mieste atsigavo. Patogi padėtis, gyventojų darbštumas ir skolos perleidimas Bavarijai lėmė Niurnbergo klestėjimą. Kadangi Bavarija buvo katalikiška, Niurnbergas nebegalėjo jų persekioti ir iš jų atiminėti pilietybę. Katalikų procesijos, kurias rengdavo Vokiečių ordino kunigai, patirdavo sunkumų. Kai Bavarija konfiskavo jo turtą 1806 m., ordinui buvo duota bažnyčia prie turgaus 1809 m. Pirmoji katalikų parapija įkurta 1810 m., o 1818 m. jai priklausė 1010 žmonių.

1817 m. miestas prijungtas prie Rezatkreis rajono, pervadinto į Vidurio Frankoniją 1838 m. sausio 1 d. Pirmasis vokiečių geležinkelis, ėjęs iš Niurnbergo į Fiurtą, atidarytas 1835 m. Geležinkelis ir Vokietijos muitų sąjunga lėmė miesto klestėjimą. 1852 m. Niurnberge gyveno 46 441 protestantas ir 6616 katalikų. Po to jis tapo svarbiausiu pramonės miestu Bavarijoje ir vienu labiausiai klestinčiu Pietų Vokietijoje. 1905 m. jame gyveno 291 351 žmogus, tarp jų 3738 žydai.

Dėl miesto svarbos Šventosios Romos imperijai ir jo patogios padėties naciai mieste organizuodavo dideles konvencijas – Niurnbergo ralius. Jie buvo surengti 1927, 1929 ir kasmet 1933–1938 m. Adolfui Hitleriui atėjus į valdžią 1933 m., raliai tapo nacių propagandos įvykiais. Leni Riefenstahl nufilmavo 1934 m. ralį ir sukūrė filmą „Valios triumfas“ (Triumph des Willens). Po 1935 m. ralio Hitleris liepė Reichstagui susirinkti mieste ir išleisti antisemitinius Niurnbergo įstatymus, kurie atėmė pilietybę iš žydų. Susirinkimams naciai pastatė daug pastatų, kurių kai kurie nebaigti. Niurnberge yra daug nacių architektūros pavyzdžių. Mieste gimė nacių propagandistas Julius Streicher, Der Stürmer leidėjas.

Per Antrąjį pasaulinį karą mieste buvo gaminami lėktuvai, povandeniniai laivai, tankų varikliai ir t.t. Čia buvo Flossenbürg koncentracijos stovyklos atstovybė. Joje dirbo daug vergų. 1943–45 m. jį bombardavo Sąjungininkai. 1945 m. sausio 2 d. buvo subombarduota 90 proc. senamiesčio, 1800 gyventojų žuvo, 100 tūkst. perkelta. Vasario mėn. vėl krito bombos. Iš viso per oro atakas žuvo 6 tūkst. niurnbergiečių.

Miestą sąjungininkai užėmė po aršaus mūšio 1945 m. balandžio 17–21 d. Nepaisant sugriovimų, miestas buvo atstatytas, restauruota dalis viduramžių pastatų.

1945–1946 m. mieste vyko Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas. Sovietai norėjo, kad teismas vyktų Berlyne. Sąjungininkai pasirinko Niurnbergą, nes jis buvo svarbus naciams, jame išleisti antisemitiniai įstatymai, o Teisingumo rūmai su dideliu kalėjimu nebuvo sugriauti. Po to Berlyne turėjo vykti kitas tribunolas, neįvykęs dėl Šaltojo karo.

Sportas

Mieste 2006 m. vyko XVIII pasaulio futbolo čempionatas. Mieste žaidžia FC Nürnberg klubas.

Miestų partnerystė

Nica, Prancūzija nuo 1954
Krokuva, Lenkija nuo 1979
Praha, Čekija nuo 1990
Charkovas, Ukraina nuo 1990
Atlanta, JAV nuo 1998
Venecija, Italija nuo 1999
Skopjė, Makedonija nuo 1982
Glazgas, Didžioji Britanija nuo 1985
San Karlosas, Nikaragva nuo 1985
Gera, Vokietija nuo 1988/1997
Hadera, Izraelis nuo 1995
Antalija, Turkija nuo 1997
Šendženas, Kinijos Liaudies Respublika nuo 1997
Kavala, Graikija nuo 1998

Nuorodos

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 ^1,5 Nürnberg, Reichsstadt: Politische und soziale Entwicklung (Political and Social Development of the Imperial City of Nuremberg), Historisches Lexikon Bayerns
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 ^2,5 ^2,6 Catholic Encyclopedia. New York: Robert Appleton Company. 1913.
↑ „Black Death“. JewishEncyclopedia.com
↑ Cities and People: A Social and Architectural History, Mark Girouard, Yale University Press, 1985, p.69
↑ Jerry Stannard, Katherine E. Stannard, Richard Kay (1999). Herbs and herbalism in the Middle Ages and Renaissance. University of Michigan Press. ISBN 0-86078-774-5

Šablonas:Link GA

[HLB:Nürnberg_Entwicklung-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 ^1,5 Nürnberg, Reichsstadt: Politische und soziale Entwicklung (Political and Social Development of the Imperial City of Nuremberg), Historisches Lexikon Bayerns

[Cath:Nuremberg-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 ^2,5 ^2,6 Catholic Encyclopedia. New York: Robert Appleton Company. 1913.

[3] „Black Death“. JewishEncyclopedia.com

[4] Cities and People: A Social and Architectural History, Mark Girouard, Yale University Press, 1985, p.69

[5] Jerry Stannard, Katherine E. Stannard, Richard Kay (1999). Herbs and herbalism in the Middle Ages and Renaissance. University of Michigan Press. ISBN 0-86078-774-5

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

@@ Eilutė 37: / Eilutė 37: @@
 Maras siaubė miestą [[1405]], [[1435]], [[1437]], [[1482]], [[1494]], [[1520]] ir [[1534]] m.<ref>Jerry Stannard, Katherine E. Stannard, Richard Kay (1999). ''Herbs and herbalism in the Middle Ages and Renaissance.'' University of Michigan Press. ISBN 0-86078-774-5</ref>
-XIV a. Niurnbergas tapo vienu iš trijų svarbiausių imperijos miestų, nes [[1356]] m. [[Karolis IV Liuksemburgietis|Karolio IV]] auksinė bulė reikalavo, kad naujai išrinktas Vokietijos karalius pirmą parlamentą sušauktų Niurnberge.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/> Karolis IV rėmė Mūsų Mergelės bažnyčios statybą [[1352]]–[[1362]] m. Čia melsdavosi imperatoriaus dvariškiai. Ryšiai tarp miesto ir imperatoriaus sustiprėjo, kai [[Zigmantas Liuksemburgietis]] [[1423]] m. nusprendė imperatoriaus regalijas laikyti Niurnberge. Jos ten buvo iki [[1796]] m., kai dėl besiartinančių prancūzų buvo perkeltos į [[Rėgensburgas|Rėgensburgą]], o vėliau [[Viena|Vieną]].<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/>
+XIV a. Niurnbergas tapo vienu iš trijų svarbiausių imperijos miestų, nes [[1356]] m. [[Karolis IV Liuksemburgietis|Karolio IV]] auksinė bulė reikalavo, kad naujai išrinktas Vokietijos karalius pirmą parlamentą sušauktų Niurnberge.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/> Karolis IV rėmė Mūsų Mergelės bažnyčios statybą [[1352]]–[[1362]] m. Čia melsdavosi imperatoriaus dvariškiai. Ryšiai tarp miesto ir imperatoriaus sustiprėjo, kai [[Zigmantas Liuksemburgietis]] [[1423]] m. nusprendė imperatoriaus regalijas laikyti Niurnberge. Jos ten buvo iki [[1796]] m., kai dėl besiartinančių prancūzų buvo perkeltos į [[Rėgensburgas|Rėgensburgą]], o vėliau [[Viena|Vieną]].<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/>
-[[1349]] m. gildijos nesėkmingai sukilo prieš patricijus, jos buvo uždraustos. Oligarchija liko valdžioje, nors Niurnbergas buvo laisvas miestas.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/><ref name="Cath:Nuremberg"/> Karolis IV suteikė teisę miestui nepriklausomai sudarinėti sąjungas, tad Niurnbergas buvo tame pačiame lygyje su imperijos princais. Dažnos kovos su burggrafais miestui didelės žalos nedarė. Kai pilis sudegė [[1420]] m., ją [[1427]] m. nupirko miestas. Per kitus pirkimus miesto teritorija išaugo. [[Husitų karai]], maras ir Pirmasis burggrafų karas sumažino miesto gyventojų skaičių XV a. vidury. Po sėkmingo Landshuto įpėdinystės karo miesto plotas išaugo iki 64,7 km² ir jis tapo vienu didžiausių [[Laisvasis imperijos miestas|laisvų miestų imperijoje]].<ref name="Cath:Nuremberg"/>
+[[1349]] m. gildijos nesėkmingai sukilo prieš patricijus, jos buvo uždraustos. Oligarchija liko valdžioje, nors Niurnbergas buvo laisvas miestas.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/><ref name="Cath:Nuremberg"/> Karolis IV suteikė teisę miestui nepriklausomai sudarinėti sąjungas, tad Niurnbergas buvo tame pačiame lygyje su imperijos princais. Dažnos kovos su burggrafais miestui didelės žalos nedarė. Kai pilis sudegė [[1420]] m., ją [[1427]] m. nupirko miestas. Per kitus pirkimus miesto teritorija išaugo. [[Husitų karai]], maras ir Pirmasis burggrafų karas sumažino miesto gyventojų skaičių XV a. vidury. Po sėkmingo Landshuto įpėdinystės karo miesto plotas išaugo iki 64,7 km² ir jis tapo vienu didžiausių [[Laisvasis imperijos miestas|laisvų miestų imperijoje]].<ref name="Cath:Nuremberg"/>
 XV–XVI a. Niurnbergas tapo Vokietijos [[renesansas|renesanso]] centru. [[1525]] m. mieste išplito [[reformacija]], o [[1532]] m. buvo pasirašyta Niurnbergo taika, kuria liuteronams buvo suteikta nuolaidų. Per [[1552]] m. revoliuciją prieš [[Imperatorius Karolis V|Karolį V]] miestas bandė nusipirkti neutralumą, bet buvo užpultas be karo paskelbimo ir turėjo pasirašyti nepalankią taikos sutartį. Pagal [[Augsburgo taika|Augsburgo taiką]], imperatorius patvirtino liuteronų nuosavybę, nepriklausomybę nuo Bambergo vyskupo, o vienuolynų sekuliarizacija buvo patvirtinta.<ref name="Cath:Nuremberg"/>
@@ Eilutė 45: / Eilutė 45: @@
 Sumažėjusi prekyba XVI a. pradžioje, sustabarėjusi socialinė ir teisinė sistema lėmė miesto nuosmukį. Karai tarp imperatoriaus, švedų ir Katalikų lygos, jų išlaidos per pus sumažino miesto gyventojų skaičių.<ref name="Cath:Nuremberg"/> [[1632]] m. [[Gustavas II Adolfas|Gustavo II Adolfo]] užimtą Niurnbergą apgulė imperatoriaus generolas Albrecht von Wallenstein. Po to miesto svarba smuko iki XIX a. vidurio, kai jis atgimė kaip pramonės centras.
-Po Trisdešimtmečio karo, Niurnbergas bandė atsiriboti nuo užsienio reikalų, bet buvo priverstas prisidėti prie [[Austrijos įpėdinystės karas|Austrijos įpėdinystės karo]] ir [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karo]]. Eksporto ir importo apribojimai pakenkė miesto gamintojams. Bavarijos elektorius ir Prūsija kėsinosi į dalį Niurnbergo žemių, gautų po Lanshuto įpėdinystės karo. Jausdamas savo silpnumą miestas prašėsi į Prūsijos sudėtį, bet [[Frydrichas Vilhelmas II]] atsisakė, nenorėdamas užgauti Prancūzijos, Rusijos ir Austrijos. Imperijos parlamentas patvirtino Niurnbergo nepriklausomybę [[1803]] m., bet pasirašant [[Reino konfederacija|Reino konfederaciją]] [[1806]] m. [[liepos 12]] d. buvo nutarta, kad miestas atiteks Bavarijai nuo [[rugsėjo 8]] d. su jos garantija išmokėti 12,5 mln. guildenų miesto skolą.
+Po Trisdešimtmečio karo, Niurnbergas bandė atsiriboti nuo užsienio reikalų, bet buvo priverstas prisidėti prie [[Austrijos įpėdinystės karas|Austrijos įpėdinystės karo]] ir [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karo]]. Eksporto ir importo apribojimai pakenkė miesto gamintojams. Bavarijos elektorius ir Prūsija kėsinosi į dalį Niurnbergo žemių, gautų po Lanshuto įpėdinystės karo. Jausdamas savo silpnumą miestas prašėsi į Prūsijos sudėtį, bet [[Frydrichas Vilhelmas II]] atsisakė, nenorėdamas užgauti Prancūzijos, Rusijos ir Austrijos. Imperijos parlamentas patvirtino Niurnbergo nepriklausomybę [[1803]] m., bet pasirašant [[Reino konfederacija|Reino konfederaciją]] [[1806]] m. [[liepos 12]] d. buvo nutarta, kad miestas atiteks Bavarijai nuo [[rugsėjo 8]] d. su jos garantija išmokėti 12,5 mln. guldenų miesto skolą.
-Žlugus Napoleonui prekyba mieste atsigavo. Patogi padėtis, gyventojų darbštumas ir skolos perleidimas Bavarijai lėmė Niurnbergo klestėjimą. Kadangi Bavarija buvo katalikiška, Niurnbergas negegalėjo jų persekioti ir iš jų atiminėti pilietybę. Katalikų procesijos, kurias rengdavo Vokiečių ordino kunigai, patirdavo sunkumų. Kai Bavarija konfiskavo jo turtą [[1806]] m., ordinui buvo duota bažnyčia prie turgaus [[1809]] m. Pirmoji katalikų parapija įkurta [[1810]] m., o [[1818]] m. jai priklausė 1010 žmonių.
+Žlugus Napoleonui prekyba mieste atsigavo. Patogi padėtis, gyventojų darbštumas ir skolos perleidimas Bavarijai lėmė Niurnbergo klestėjimą. Kadangi Bavarija buvo katalikiška, Niurnbergas nebegalėjo jų persekioti ir iš jų atiminėti pilietybę. Katalikų procesijos, kurias rengdavo Vokiečių ordino kunigai, patirdavo sunkumų. Kai Bavarija konfiskavo jo turtą [[1806]] m., ordinui buvo duota bažnyčia prie turgaus [[1809]] m. Pirmoji katalikų parapija įkurta [[1810]] m., o [[1818]] m. jai priklausė 1010 žmonių.
-[[File:Reichsparteitag 1935.jpg|thumb|left|upright|Nurembergo ralis, [[1935]] m.]]
+[[Vaizdas:Reichsparteitag 1935.jpg|thumb|left|upright|Niurnbergo ralis, [[1935]] m.]]
-[[1817]] m. miestas prijungtas prie Rezatkreis rajono, pervadinto į Vidurio Frankoniją [[1838]] m. [[sausio 1]] d. Pirmasis vokiečių geležinkelis, ėjęs iš Niurnbergo į [[Fiurtas|Fiurtą]], atidarytas [[1835]] m. Geležinkelis ir [[Vokietijos muitų sąjunga]] lėmė miesto klestėjimą. [[1852]] m. Niurnberge gyveno 46 441 protestantas ir 6616 katalikų. Po to jis tapo svarbiausiu promonės miestu Bavarijoje ir vienu labiausiai klestinčiu Pietų Vokietijoje. [[1905]] m. jame gyveno 291 351 žmogus, tarp jų 3738 žydai.
+[[1817]] m. miestas prijungtas prie ''Rezatkreis'' rajono, pervadinto į Vidurio Frankoniją [[1838]] m. [[sausio 1]] d. Pirmasis vokiečių geležinkelis, ėjęs iš Niurnbergo į [[Fiurtas|Fiurtą]], atidarytas [[1835]] m. Geležinkelis ir [[Vokietijos muitų sąjunga]] lėmė miesto klestėjimą. [[1852]] m. Niurnberge gyveno 46 441 protestantas ir 6616 katalikų. Po to jis tapo svarbiausiu pramonės miestu Bavarijoje ir vienu labiausiai klestinčiu Pietų Vokietijoje. [[1905]] m. jame gyveno 291 351 žmogus, tarp jų 3738 žydai.
-Dėl miesto svarbos Šventosios Romos imperijai ir jo patogios padėties naciai mieste organizuodavo dideles konvencijas - Niurnbergo ralius. Jie buvo surengti [[1927]], [[1929]] ir kasmet [[1933]]-[[1938]] m. Adolfui Hitleriui atėjus į valdžią [[1933]] m. raliai tapo nacių propogandos įvykiais. [[Leni Riefenstahl]] nufilmavo [[1934]] m. ralį ir sukūrė filmą "Valios triumfas" (''Triumph des Willens''). Po [[1935]] m. ralio Hitleris liepė Reichstagui susirinkti mieste ir išleisti antisemitinius Niurnbergo įstatymus, kurie atėmė pilietybę iš žydų. Susirinkimams naciai pastatė daug pastatų, kurių kai kurie nebaigti. Niurnberge yra daug nacių architektūros pavyzdžių. Mieste gimė nacių propogandistas Julius Streicher, ''Der Stürmer'' leidėjas.
+Dėl miesto svarbos Šventosios Romos imperijai ir jo patogios padėties naciai mieste organizuodavo dideles konvencijas – Niurnbergo ralius. Jie buvo surengti [[1927]], [[1929]] ir kasmet [[1933]]–[[1938]] m. Adolfui Hitleriui atėjus į valdžią [[1933]] m., raliai tapo nacių propagandos įvykiais. [[Leni Riefenstahl]] nufilmavo [[1934]] m. ralį ir sukūrė filmą „Valios triumfas“ (''Triumph des Willens''). Po [[1935]] m. ralio Hitleris liepė Reichstagui susirinkti mieste ir išleisti antisemitinius Niurnbergo įstatymus, kurie atėmė pilietybę iš žydų. Susirinkimams naciai pastatė daug pastatų, kurių kai kurie nebaigti. Niurnberge yra daug nacių architektūros pavyzdžių. Mieste gimė nacių propagandistas Julius Streicher, ''Der Stürmer'' leidėjas.
-Per Antrąjį pasaulinį karą mieste buvo gaminami lėktuvai, povandeniniai laivai, tankų varikliai ir t.t. Čia buvo Flossenbürg koncentracijos stovyklos atstovybė. Joje dirbo daug vergų. 1943–45 m. jį bombardavo Sąjungininkai. [[1945]] m. [[sausio 2]] d. buvo subombarduota 90 proc. senamiesčio, 1800 gyventojų žuvo, 100 tūkst. perkelta. Vasario mėn. vėl krito bombos. Iš viso per oro atakas žuvo 6 tūkst. niurnbergiečių.
+Per Antrąjį pasaulinį karą mieste buvo gaminami lėktuvai, povandeniniai laivai, tankų varikliai ir t.t. Čia buvo ''Flossenbürg'' koncentracijos stovyklos atstovybė. Joje dirbo daug vergų. 1943–45 m. jį bombardavo Sąjungininkai. [[1945]] m. [[sausio 2]] d. buvo subombarduota 90 proc. senamiesčio, 1800 gyventojų žuvo, 100 tūkst. perkelta. Vasario mėn. vėl krito bombos. Iš viso per oro atakas žuvo 6 tūkst. niurnbergiečių.
-Miestą sąjungininkai užėmė po aršaus mūšio 1945 m. balandžio 17-21 d. Nepaisant sugriovimų, miestas buvo atstatytas, restauruota dalis viduramžių pastatų.
+Miestą sąjungininkai užėmė po aršaus mūšio 1945 m. balandžio 17–21 d. Nepaisant sugriovimų, miestas buvo atstatytas, restauruota dalis viduramžių pastatų.
-[[1945]]–[[1946]] m. mieste vyko [[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas]]. Sovietai norėjo, kad teismas vyktų [[Berlynas|Berlyne]]. Sąjungininkai pasirinko Niurnbergą, nes jis buvo svarbus naciams, jame išleisti antisemitiniai įstatymai, o Teisingumo rūmai su dideliu kaleimu nebuvo sugriauti. Po to Berlyne turėjo vykti kitas tribunolas, neįvykęs dėl Šaltojo karo.
+[[1945]]–[[1946]] m. mieste vyko [[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas]]. Sovietai norėjo, kad teismas vyktų [[Berlynas|Berlyne]]. Sąjungininkai pasirinko Niurnbergą, nes jis buvo svarbus naciams, jame išleisti antisemitiniai įstatymai, o Teisingumo rūmai su dideliu kalėjimu nebuvo sugriauti. Po to Berlyne turėjo vykti kitas tribunolas, neįvykęs dėl [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]].
 ==Sportas==