XVI amžiaus 5-as dešimtmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:49, 14 gruodžio 2012 versija

XVI amžiaus penktasis dešimtmetis prasidėjo 1541 metais ir baigėsi 1550 metais

Balandžio mėn. mirė LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas Jurgis Radvila I Heraklis (g. 1480 m.). Kijevo vaivada, nuo 1531 m. Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada. Buvo narsus karys ir talentingas karvedys.

Sausio mėn. Chochle mirė LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas Jonas Radvila III (g. 1492 m.).
Karalienei Bonai Sforcai iškeliavus į Italiją, Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis iš Ldk Žygimanto Senojo gavo leidimą protestantų persekiojimui. Povilas Alšėniškis uždarė Abraomo Kulviečio įsteigtą mokyklą. Dėl persekiojimų iš LDK į Prūsiją emigravo Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis su savo turtingą biblioteką, laisvę atgavęs Martynas Mažvydas.
Gegužės 19 d. Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis paskelbė draudimą viešai propaguoti reformacijos idėjas ir sprendimą prieš Abraomą Kulvietį, po ko jam pastarajam teko bėgti į Prūsiją.
Liepos 26 d. pagal Vilniaus architekto Benedikto Choinovskio projektą pradėta statyti Kauno rotušė.
Su MDK pratestos paliaubos, sudarytos 1537 m. vasario 18 d. Nesekmingai vyko nuolatinės derybos dėl taikos.
Klevanė mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Teodoras Čartoriskis. Dalyvavo Voluinės gynime nuo totorių antpuolių.

Gegužės 5 d. Žygimantas Augustas, Ldk ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus, vedė imperatoriaus Ferdinando I dukterį Elžbietą Habsburgaitę. Lietuvos ponai norėjo jau 23 metus turinčiam įpėdiniui pavesti valdyti Lietuvą, tėvas turėjo pasilikti tik priežiūrą.

Mikalojus Radvila Juodasis Bresto seime reikalavo, kad Ldk nuolat gyventų Lietuvoje, o ne Lenkijoje.
Žygimantas Augustas kaip Ldk apsigyveno Vilniuje kartu su motina karaliene Bona. Jam atiteko visa valdžia Lietuvoje, tėvas Žygimantas Senasis pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.
Ldk Žygimantas Augustas auklėtas kalvinistų, buvo tolerantiškas ir palankus reformatams, sustabdė protestantų persekiojimą Lietuvoje.
Prūsų kunig. Albrechto Brandenburgiečio iniciatyva prie katedros įkurtas Karaliaučiaus universitetas. Studentams iš LDK jis skyrė stipendijų, o šie stodami turėjo prisiekti, kad baigę mokslus skelbs protestantizmą tarp lietuvių.

Metų pradžioje Abraomas Kulvietis atvyko į Vilnių ir su didžiuliu užsidegimu bei uolumu pradėjo skelbti reformacijos idėjas.
Gegužės 13 d. Karaliaučiuje mirė Stanislovas Rapolionis– vienas lietuvių raštijos pradininkų, reformacijos pradininkas Vilniuje, pranciškonų vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius (g. 1485 m.). Palaidotas Karaliaučiaus katedroje.
Birželio 6 d. Kulvoje ant motinos rankų mirė Abraomas Kulvietis - teisės daktaras (1537), 1538 Vilniuje įsteigė pirmąją aukštesniąją mokyklą (g.~1510 m.). Buvo Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio patarėjas, Karaliaučiaus universiteto graikų ir hebrajų kalbų profesoriumi. Turėjo turtingą biblioteką.
Birželio 15 d. Vilniuje mirė Ldk Žygimanto Augusto pirmoji žmona, imperatoriaus Ferdinando I duktė Elžbieta Habsburgaitė (g. 1526.07.09). Palaidota Vilniaus katedroje.
Prūsijos kunig. Albrechtas Brandenburgietis liepė išspausdinti jo lėšomis pirmąją knygą prūsų kalbą. Tai buvo žemaičio Martino Mažvydo Katekizmas.
Vilniaus Valdovų rūmuose lankėsi Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, vėliau savo pusbroliui Žygimantui Augustui į Vilnių siuntęs paveikslų, ginklų, žirgų, vyno.

Gegužės 8 d. Prūsijos kunig. Albrechtas Brandenburgietis parašė iš Vilniaus, kuriame lankėsi, laišką Žemaitijos vietininkui Jonui Bilevičiui Stankevičiui, prašydamas keletą lietuvių, gerai mokančių savo kalbą, atsiųsti į Karaliaučiaus universitetą, kad po studijų galėtų tapti liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje.
Birželio 8 d. kunig. Albrechtas lotynišku laišku, rašytu Karaliaučiuje, pakvietė Martyną Mažvydą atvykti į Karaliaučiaus universitetą mokytis.
Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, Žygimantas Augustas pratęsė didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą, pastatydamas vadinamuosius Naujuosius rūmus. Vilniaus Žemutinės Pilies teritorijos pietryčių dalyje italų dendrologo J. Hartulano buvo įkurtas erdvus sodas-parkas.
Iki 1566 m. Vilniaus pinigų kalykloje kaldintas trečiokas – LDK ir Lenkijos sidabro moneta.

Sausio 8 d. – Karaliaučiuje išleista pirmoji lietuviška knyga – Mažvydo Katekizmas.
Ivanas III įvainikuotas caru.

Rugpjūčio 2 d. – Mikalojus Kristupas Radvila (Našlaitėlis), Nesvyžiaus ir Olykos kunigaikštis, valstybės ir kultūros veikėjas (m. 1616).

Šis straipsnis apie metus yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 45: / Eilutė 45: @@
 === 1546 ===
 Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
+* '''[[Gegužės 8]]''' d. Prūsijos kunig. [[Albrechtas Brandenburgietis]] parašė iš Vilniaus, kuriame lankėsi, laišką Žemaitijos vietininkui Jonui Bilevičiui Stankevičiui, prašydamas keletą lietuvių, gerai mokančių savo kalbą, atsiųsti į Karaliaučiaus universitetą, kad po studijų galėtų tapti liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje.
+* '''[[Birželio 8]]''' d. kunig. Albrechtas lotynišku laišku, rašytu Karaliaučiuje, pakvietė [[Martynas Mažvydas|Martyną Mažvydą]] atvykti į Karaliaučiaus universitetą mokytis.
+* Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, [[Žygimantas Augustas]] pratęsė didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą, pastatydamas vadinamuosius Naujuosius rūmus. Vilniaus Žemutinės Pilies teritorijos pietryčių dalyje italų dendrologo J. Hartulano buvo įkurtas erdvus sodas-parkas.
+* Iki 1566 m. Vilniaus pinigų kalykloje kaldintas [[Trečiokas (moneta)|trečiokas]] – [[LDK]] ir Lenkijos sidabro moneta.
 === 1547 ===