Virvytė: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
pild. |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
| Pavadinimas = Virvytė |
| Pavadinimas = Virvytė |
||
| Paveiksliukas = Virvyte resize.jpg |
| Paveiksliukas = Virvyte resize.jpg |
||
| Paveikslėlio apibūdinimas = Virvytė ties |
| Paveikslėlio apibūdinimas = Virvytė ties [[Pavirvytė (Mažeikiai)|Pavirvytė]]s kaimu, Mažeikių raj. |
||
| Ilgis = 131,10 |
| Ilgis = 131,10 |
||
| Nuolydis = |
| Nuolydis = |
||
| Vidutinis debitas = 9,93 |
| Vidutinis debitas = 9,93 |
||
| Baseino plotas = 1144,00 |
| Baseino plotas = 1144,00 |
||
| Ištakos = |
| Ištakos = Laukuvos apylinkės |
||
| Žiotys = [[Venta]] |
| Žiotys = [[Venta]] |
||
| Šalys = [[Lietuva]] |
| Šalys = [[Lietuva]] |
||
Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
}} |
}} |
||
[[Vaizdas:Virvyte, 2006-08-15.jpg|thumb|right|288px|Tas pats Virvytės vaizdas vasarą]] |
[[Vaizdas:Virvyte, 2006-08-15.jpg|thumb|right|288px|Tas pats Virvytės vaizdas vasarą]] |
||
'''Virvytė''' (arba '''Virvyčia''') |
'''Virvytė''' (arba '''Virvyčia''') – upė šiaurės vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]] ([[Žemaitija|Žemaitijoje]]); [[Venta (upė)|Ventos]] kairysis intakas. |
||
== Tėkmė == |
|||
Virvytė prasideda [[Biržulis|Biržulio ežere]]. Upė garsėja pakrantėmis išsidėsčiusiomis archeologijos, istorijos ir kultūros vertybėmis. |
|||
Virvytės ištakomis laikoma vieta [[Šilalės rajonas|Šilalės rajone]], 3 km į rytus nuo [[Laukuva|Laukuvos]]. Ten upelis teka į šiaurę per [[Paršežeris|Paršežerį]], Sietuvų vardu – iki [[Lūkstas|Lūksto]], nuo Lūksto iki [[Biržulis|Biržulio ežero]] vadinama [[Varnelė|Varnele]]. Tikroji Virvytė išteka iš Biržulio ežero ir teka [[Telšių rajonas|Telšių rajonu]] į šiaurę, vėliau – į šiaurės rytus. Žemupyje teka [[Mažeikių rajonas|Mažeikių rajono]] teritorija. Prie [[Gyvoliai|Gyvolių]] įteka į Ventą (224 km nuo jos žiočių). |
|||
[[slėnis|Slėnio]] plotis aukštupyje 50-60 m, o žemupyje išplatėja iki 800 m. [[Vaga]] labai vingiuota, jos plotis nuo 4-12 m aukštupyje ir vidurupyje, iki 30 m žemupyje. |
|||
== Intakai == |
|||
Didesni Virvytės (nuo Biržulio) intakai: |
|||
* kairieji: Rešketa, [[Patekla]], Juodupis, Lūžupis, [[Būgenis]], [[Trimėsėdis]]; |
|||
* dešinieji: Druja, Vaidys, [[Upyna (Virvytė)|Upyna]], Trykšys. |
|||
Į Virvytės baseiną patenka daug didelių Žemaitijos ežerų: Lūkstas, Paršežeris, Biržulis, [[Mastis]], [[Stervas]], [[Tausalas]]. |
|||
== Hidrologija == |
|||
Virvytės srovės greitis aukštupyje – 0,2-0,4 m/s, vidurupyje ir žemupyje – 0,5-0,9 m/s. Vagos nuolydis – 85 cm/km. Ties Tryškiais upės vidutinis [[debitas]] yra 9,93 m³/s, maksimalus – 121 m³/s, minimalus žiemą – 0,29 m³/s, minimalus vasarą – 0,11 m³/s. Metinis vandens nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 39 %, vasarą 10 %, rudenį 22 %, žiemą 29 % vandens. Pavasarinio [[potvynis (hidrologija)|potvynio]] aukštis siekia nuo 1 m aukštupyje iki 3 m vidurupyje ir žemupyje, [[salpa]] užliejama 0,4-1 m vandens sluoksniu. Vasaros [[poplūdis|poplūdžių]] aukštis – 0,7-0,8 m vidurupyje ir 1,3-1,7 m žemupyje. Sausomis vasaromis upė nusenka 0,3-0,4 m žemiau įprasto vasaros lygio<ref>{{TLE|4|576}}</ref>. |
|||
Nors Virvytė priskiriama šaltavandenių upių grupei, joje po truputį kyla vandens temperatūra. Tam įtakos turi ir šilti ežerų vandenys. |
Nors Virvytė priskiriama šaltavandenių upių grupei, joje po truputį kyla vandens temperatūra. Tam įtakos turi ir šilti ežerų vandenys. |
||
== Reikšmė == |
|||
⚫ | |||
⚫ | Pavasarį, kai Virvytė patvinusi, ji, kaip ir [[Minija]], vandens turistams yra antros sudėtingumo kategorijos etaloninė upė. Anksčiau Virvytės trasoje buvo 13 [[vandens malūnas|vandens malūnų]] ir 6 [[hidroelektrinė]]s. Dabar svarbiausia užtvanka ant upės yra Sukančių HE (nuo 1951 m.) ties Tryškiais. |
||
== Virvytės užtvankos == |
|||
⚫ | |||
Upė garsėja pakrantėmis išsidėsčiusiomis archeologijos, istorijos ir kultūros vertybėmis. Prie upės stūkso [[Sėbų piliakalnis]], [[Biržuvėnų piliakalnis]], [[Buišų piliakalnis]], [[Biržuvėnų Laumės pėda|Biržuvėnų Laumės pėdos]] slėnis, yra senovinių gyvenviečių, kapinynų vietos. Upė teka per [[Varnių RP|Varnių regioninį parką]], [[Virvytės hidrografinis draustinis|Virvytės hidrografinį draustinį]], [[Pavirvyčių botaninis draustinis|Pavirvyčių botaninį draustinį]], [[Ventos RP|Ventos regioninį parką]]. |
|||
Didesnės gyvenvietės prie Virvytės (nuo Biržulio): [[Janapolė]], [[Baltininkai]], [[Biržuvėnai]], [[Kaunatava]], [[Tryškiai]], [[Sukančiai]] (Telšių raj.), [[Kairiškiai]] (Akmenės raj.), [[Kapėnai]], [[Svirkančiai]], [[Gyvoliai]] (Mažeikių raj.). |
|||
Upės pavadinimas kilo nuo žodžių ''virvyti'', ''virvė'', kadangi upė vingiuota lyg virvė. |
|||
== Galerija == |
|||
⚫ | |||
Vaizdas:Kapenai.Virvytes uztvanka. 2006-07-18.JPG|[[Kapėnai|Kapėnų]] HE |
Vaizdas:Kapenai.Virvytes uztvanka. 2006-07-18.JPG|[[Kapėnai|Kapėnų]] HE |
||
Vaizdas:Skleipiai. Uztvanka per Virvyte 2006-07-18.JPG|[[Skleipiai|Skleipių]] HE |
Vaizdas:Skleipiai. Uztvanka per Virvyte 2006-07-18.JPG|[[Skleipiai|Skleipių]] HE |
||
Eilutė 28: | Eilutė 52: | ||
</gallery> |
</gallery> |
||
⚫ | |||
== Nuotraukų galerija == |
|||
⚫ | |||
Vaizdas:Virvyte1, 2006-07-18.JPG|Virvytė ties [[Gyvoliai]]s |
Vaizdas:Virvyte1, 2006-07-18.JPG|Virvytė ties [[Gyvoliai]]s |
||
Vaizdas:Virvytes ir Ventos santaka ties Santekliais 2006-08-11.jpg|Virvytės (viršuje, kairėje) ir [[venta (upė)|Ventos]] santaka ties [[Santekliai]]s, [[Mažeikių rajonas|Mažeikių raj.]], [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]] |
Vaizdas:Virvytes ir Ventos santaka ties Santekliais 2006-08-11.jpg|Virvytės (viršuje, kairėje) ir [[venta (upė)|Ventos]] santaka ties [[Santekliai]]s, [[Mažeikių rajonas|Mažeikių raj.]], [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]] |
||
Eilutė 37: | Eilutė 60: | ||
Vaizdas:Virvytes slaitas, 2006-08-15 355 resize.jpg|Nuardytas Virvytės krantas ties Pavirvytės k., [[Viekšniai|Viekšnių sen.]] |
Vaizdas:Virvytes slaitas, 2006-08-15 355 resize.jpg|Nuardytas Virvytės krantas ties Pavirvytės k., [[Viekšniai|Viekšnių sen.]] |
||
</gallery> |
</gallery> |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{ref}} |
|||
[[Kategorija:Telšių rajono upės]] |
[[Kategorija:Telšių rajono upės]] |
18:56, 12 vasario 2012 versija
Virvytė | |
---|---|
Virvytė ties Pavirvytės kaimu, Mažeikių raj.
| |
Ilgis | 131,10 km |
Baseino plotas | 1144,00 km² |
Vidutinis debitas | 9,93 m³/s |
Ištakos | Laukuvos apylinkės |
Žiotys | Venta |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Virvytė |
Virvytė (arba Virvyčia) – upė šiaurės vakarų Lietuvoje (Žemaitijoje); Ventos kairysis intakas.
Tėkmė
Virvytės ištakomis laikoma vieta Šilalės rajone, 3 km į rytus nuo Laukuvos. Ten upelis teka į šiaurę per Paršežerį, Sietuvų vardu – iki Lūksto, nuo Lūksto iki Biržulio ežero vadinama Varnele. Tikroji Virvytė išteka iš Biržulio ežero ir teka Telšių rajonu į šiaurę, vėliau – į šiaurės rytus. Žemupyje teka Mažeikių rajono teritorija. Prie Gyvolių įteka į Ventą (224 km nuo jos žiočių).
Slėnio plotis aukštupyje 50-60 m, o žemupyje išplatėja iki 800 m. Vaga labai vingiuota, jos plotis nuo 4-12 m aukštupyje ir vidurupyje, iki 30 m žemupyje.
Intakai
Didesni Virvytės (nuo Biržulio) intakai:
- kairieji: Rešketa, Patekla, Juodupis, Lūžupis, Būgenis, Trimėsėdis;
- dešinieji: Druja, Vaidys, Upyna, Trykšys.
Į Virvytės baseiną patenka daug didelių Žemaitijos ežerų: Lūkstas, Paršežeris, Biržulis, Mastis, Stervas, Tausalas.
Hidrologija
Virvytės srovės greitis aukštupyje – 0,2-0,4 m/s, vidurupyje ir žemupyje – 0,5-0,9 m/s. Vagos nuolydis – 85 cm/km. Ties Tryškiais upės vidutinis debitas yra 9,93 m³/s, maksimalus – 121 m³/s, minimalus žiemą – 0,29 m³/s, minimalus vasarą – 0,11 m³/s. Metinis vandens nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 39 %, vasarą 10 %, rudenį 22 %, žiemą 29 % vandens. Pavasarinio potvynio aukštis siekia nuo 1 m aukštupyje iki 3 m vidurupyje ir žemupyje, salpa užliejama 0,4-1 m vandens sluoksniu. Vasaros poplūdžių aukštis – 0,7-0,8 m vidurupyje ir 1,3-1,7 m žemupyje. Sausomis vasaromis upė nusenka 0,3-0,4 m žemiau įprasto vasaros lygio[1].
Nors Virvytė priskiriama šaltavandenių upių grupei, joje po truputį kyla vandens temperatūra. Tam įtakos turi ir šilti ežerų vandenys.
Reikšmė
Pavasarį, kai Virvytė patvinusi, ji, kaip ir Minija, vandens turistams yra antros sudėtingumo kategorijos etaloninė upė. Anksčiau Virvytės trasoje buvo 13 vandens malūnų ir 6 hidroelektrinės. Dabar svarbiausia užtvanka ant upės yra Sukančių HE (nuo 1951 m.) ties Tryškiais.
Upė garsėja pakrantėmis išsidėsčiusiomis archeologijos, istorijos ir kultūros vertybėmis. Prie upės stūkso Sėbų piliakalnis, Biržuvėnų piliakalnis, Buišų piliakalnis, Biržuvėnų Laumės pėdos slėnis, yra senovinių gyvenviečių, kapinynų vietos. Upė teka per Varnių regioninį parką, Virvytės hidrografinį draustinį, Pavirvyčių botaninį draustinį, Ventos regioninį parką.
Didesnės gyvenvietės prie Virvytės (nuo Biržulio): Janapolė, Baltininkai, Biržuvėnai, Kaunatava, Tryškiai, Sukančiai (Telšių raj.), Kairiškiai (Akmenės raj.), Kapėnai, Svirkančiai, Gyvoliai (Mažeikių raj.).
Upės pavadinimas kilo nuo žodžių virvyti, virvė, kadangi upė vingiuota lyg virvė.
Galerija
-
Virvytė ties Gyvoliais
-
Virvytė ties Kapėnais
-
Nuardytas Virvytės krantas ties Pavirvytės k., Viekšnių sen.
Šaltiniai
- ↑ Virvytė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 576