Biržuvėnų Laumės pėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Biržuvėnų Laumės pėda
Biržuvėnų Laumės pėda 2011 (1).JPG
Laumės pėda iš šiaurės rytų pusės

Biržuvėnų Laumės pėda
Koordinatės
55°53′52″š. pl. 22°27′16″r. ilg. / 55.897765°š. pl. 22.454499°r. ilg. / 55.897765; 22.454499Koordinatės: 55°53′52″š. pl. 22°27′16″r. ilg. / 55.897765°š. pl. 22.454499°r. ilg. / 55.897765; 22.454499
Savivaldybė Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija Luokės seniūnija
Plotas 0,05 ha

Biržuvėnų Laumės pėdamitologinė šaltiniuota griova rytinėje Telšių rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Biržuvėnuose (Luokės seniūnija), 4,5 km į vakarus nuo Luokės, 0,35 km į šiaurės rytus nuo Biržuvėnų dvaro sodybos, miške, Virvyčios kairiajme krante.

Laumės pėda iš pietvakarių pusės

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai natūrali griova, atsiradusi šaltiniui plaunant aukštumos šlaitą. Savo forma ji primena žmogaus pėdos atspaudą, kuris pailgas šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, apie 36 × 20 m dydžio. Šiaurės vakarinėje dalyje sunkiasi nedidelis šaltinis, tekantis į apie 20 × 20 m dydžio tvenkinį, iškastą į rytus nuo griovos.

Griovos rytiniame pakraštyje auga aukšta, sena dvikamienė pušis, laikoma šventu medžiu. Prie jos kamieno kabo medinis kryželis su lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėle bei vienkamarė, atvira iš priekio, stačiakampė stačiasienė lentinė koplytėlė dvišlaičiu stogeliu, kurioje yra medinė, polichromuota Rūpintojėlio skulptūra.

Teritorijos plotas – 0,05 ha.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad atspaudą senų senovėje įmynė laumė, todėl griova vadinama Laumės pėda. Šaltinio vanduo laikomas šventu, turinčiu stebuklingą gydomąją galią, padedančiu susigrąžinti jaunystę ir sveikatą. Seniau žmonės rinkosi prie šaltinio prasiplauti akių, nešdavosi šventąjį vandenį į namus. Taip pat pasakojama, kad prie šaltinio seniau stūksojo stambus akmuo, kuriame buvusi taip pat įspausta laumės pėda.

Šią vietą gerbė ir globojo Biržuvėnų dvaro savininkai Gorskiai. XX a. pradžiojet varkydami dvaro parką, nuo rūmų iki Laumės pėdos jie pasodino medžių alėją. Šalia Laumės pėdos buvusioje klampioje vietoje iškasė nedidelį tvenkinį, kurio vandenį naudojo maistui gaminti. Esą, tuo metu buvo suskaldytas prie šaltinio stūksojęs akmuo.

Prie Šventosios pušies, augančios šalia Laumės pėdos, nuo seno renkamasi apsižadėti, prašyti užtarimo ir sveikatos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]