Aleksandras Alšėniškis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22: | Eilutė 22: | ||
[[1486]] m. minimas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero]] dvaro raikytojas ir [[Gardinas|Gardino]] seniūnas, [[1488]] m. [[pataurininkis]]. [[1492]] m. dalyvavo [[Aleksandras|Aleksandrą]] išrenkant didžiuoju kunigaikščiu. Nuo [[1493]] m. [[Vilniaus kaštelionas]]. Dalyvavo Lenkijos kare su [[VO|Vokiečių ordinu]], pasižymėjo mūšyje ties Choinica.<ref>[[Mečislovas Jučas]]. Lietuvos metraščiai. Vilnius, 1968 m. 110 psl.</ref>[[1494]] m. gruodžio mėn. - [[1495]] m. sausio mėn. buvo vienas didžiojo kunigaikščio Aleksandro pasiuntinybės, iš [[Maskva|Maskvos]] atvežusios jam būsimąją žmoną Eleną, narių. [[1505]] m. prarado Gardino seniūno postą, bet [[1506]] m. pabaigoje gavo valdyti [[Lietuvos Brasta|Lietuvos Brastos]] seniūniją. Po [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojaus Radvilos Juodojo]] buvo įtakingiausias [[Ponų taryba|Ponų Tarybos]] narys.<ref>{{VLE|I|390|[[Edvardas Gudavičius]]|Aleksandras Alšėniškis}}</ref> Buvo vienas tų, kurie naujai renkamam valdovui sumanė priesaiką „valdyti tautą lietuviškais papročiais arba Vytauto pavyzdžiu“. |
[[1486]] m. minimas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero]] dvaro raikytojas ir [[Gardinas|Gardino]] seniūnas, [[1488]] m. [[pataurininkis]]. [[1492]] m. dalyvavo [[Aleksandras|Aleksandrą]] išrenkant didžiuoju kunigaikščiu. Nuo [[1493]] m. [[Vilniaus kaštelionas]]. Dalyvavo Lenkijos kare su [[VO|Vokiečių ordinu]], pasižymėjo mūšyje ties Choinica.<ref>[[Mečislovas Jučas]]. Lietuvos metraščiai. Vilnius, 1968 m. 110 psl.</ref>[[1494]] m. gruodžio mėn. - [[1495]] m. sausio mėn. buvo vienas didžiojo kunigaikščio Aleksandro pasiuntinybės, iš [[Maskva|Maskvos]] atvežusios jam būsimąją žmoną Eleną, narių. [[1505]] m. prarado Gardino seniūno postą, bet [[1506]] m. pabaigoje gavo valdyti [[Lietuvos Brasta|Lietuvos Brastos]] seniūniją. Po [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojaus Radvilos Juodojo]] buvo įtakingiausias [[Ponų taryba|Ponų Tarybos]] narys.<ref>{{VLE|I|390|[[Edvardas Gudavičius]]|Aleksandras Alšėniškis}}</ref> Buvo vienas tų, kurie naujai renkamam valdovui sumanė priesaiką „valdyti tautą lietuviškais papročiais arba Vytauto pavyzdžiu“. |
||
{{start box}} |
|||
{{s-off}} |
|||
|- |
|||
{{start box}} |
{{start box}} |
||
{{succession box | before = [[Jonas Kęsgaila]] |
{{succession box | before = [[Jonas Kęsgaila]] |
||
| title = [[Vaizdas:POL województwo mińskie IRP COA.svg|30px]] [[Vilniaus kaštelionas]] |
| title = [[Vaizdas:POL województwo mińskie IRP COA.svg|left|30px]] [[Vilniaus kaštelionas]] |
||
|years=[[1493]]–[[1511]] |
|years=[[1493]]–[[1511]] |
||
| after = [[Konstantinas Ostrogiškis]]}} |
| after = [[Konstantinas Ostrogiškis]]}} |
14:30, 20 liepos 2011 versija
Aleksandras Alšėniškis | |
---|---|
Alšėniškiai | |
Hipocentauras (herbas) | |
Mirė | 1511 m. |
Tėvas | Jurijus Alšėniškis |
Sutuoktinis (-ė) | Sofija Sudimantaitė |
Vaikai | Jonušas Alšėniškis Jurgis Alšėniškis Povilas Alšėniškis. |
Aleksandras Juravičius Alšėniškis (lenk. Alexander Juriovicz Holszański, m. 1511 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija
Kilęs iš XIII a.-XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės. Tėvas Jurijus Alšėniškis, brolis Simonas Alšėniškis, žmona Sofija Sudimantaitė, (Zofia Sudymuntowiczówna), Aleknos Sudimantaičio duktė [1] vaikai Jonušas Alšėniškis, Jurgis Alšėniškis ir Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis.
Vienas iš Lietuvos didikų, kurie, atsisakė dalinių kunigaikščių privilegijų, buvo bendradarbiavimo su Jogailaičių dinastija šalininkai. Tuo skyrėsi nuo kitų dalinių kunigaikščių, siekusių pašalinti iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sosto Jogailaičius ir perleisti jį Vladimiro Algirdaičio palikuonims Olelkaičiams.
1486 m. minimas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dvaro raikytojas ir Gardino seniūnas, 1488 m. pataurininkis. 1492 m. dalyvavo Aleksandrą išrenkant didžiuoju kunigaikščiu. Nuo 1493 m. Vilniaus kaštelionas. Dalyvavo Lenkijos kare su Vokiečių ordinu, pasižymėjo mūšyje ties Choinica.[2]1494 m. gruodžio mėn. - 1495 m. sausio mėn. buvo vienas didžiojo kunigaikščio Aleksandro pasiuntinybės, iš Maskvos atvežusios jam būsimąją žmoną Eleną, narių. 1505 m. prarado Gardino seniūno postą, bet 1506 m. pabaigoje gavo valdyti Lietuvos Brastos seniūniją. Po Mikalojaus Radvilos Juodojo buvo įtakingiausias Ponų Tarybos narys.[3] Buvo vienas tų, kurie naujai renkamam valdovui sumanė priesaiką „valdyti tautą lietuviškais papročiais arba Vytauto pavyzdžiu“.
Politinis postas |
---|
Prieš tai: Jonas Kęsgaila |
Vilniaus kaštelionas 1493–1511 |
Po to: Konstantinas Ostrogiškis |
Šaltiniai
- ↑ Rita Regina Trimoniene: Polityka jagiellońska a kształtowanie się litewskiego narodu politycznego w końcu XV - I połowie XVI wieku
- ↑ Mečislovas Jučas. Lietuvos metraščiai. Vilnius, 1968 m. 110 psl.
- ↑ Edvardas Gudavičius. Aleksandras Alšėniškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 390 psl.
|