Jurgis Bielinis: Skirtumas tarp puslapio versijų
red. |
red |
||
| Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
| motina = |
| motina = |
||
| vaikai = Juozas, [[Kipras Bielinis|Kipras]], Baltrus, Matilda |
| vaikai = Juozas, [[Kipras Bielinis|Kipras]], Baltrus, Matilda |
||
<!-- Veikla --> |
|||
| veikla = knygnešys, publicistas |
| veikla = knygnešys, publicistas |
||
| sritis = |
| sritis = |
||
| įstaigos = |
| įstaigos = |
||
| pareigos = |
| pareigos = |
||
<!-- Išsilavinimas --> |
|||
| išsilavinimas = |
|||
| alma_mater = |
| alma_mater = |
||
| doktorantūros_vadovas = |
|||
| studentai = |
|||
| žinomas = |
| žinomas = |
||
| apdovanojimai = |
| apdovanojimai = |
||
| Eilutė 29: | Eilutė 24: | ||
| pastabos = |
| pastabos = |
||
}} |
}} |
||
'''Jurgis Bielinis''' (kitos pavardės: '''Bieliakas''', '''Jakulis''', [[1846]] m. [[kovo 16]] d. [[Purviškiai I|Purviškiuose]], dab. [[Biržų rajonas |
'''Jurgis Bielinis''' (kitos pavardės: '''Bieliakas''', '''Jakulis''', [[1846]] m. [[kovo 16]] d. [[Purviškiai I|Purviškiuose]], dab. [[Biržų rajonas]] – [[1918]] m. [[sausio 18]] d. [[Katinai (Pasvalys)|Katinuose]], [[Joniškėlio valsčius]], palaidotas [[Suostas|Suoste]], Biržų raj.) – Lietuvos [[knygnešys]], publicistas, [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] bendradarbis. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
| Eilutė 37: | Eilutė 32: | ||
[[1885]] m. įkūrė ir vadovavo [[Panevėžys|Panevėžio]] krašto [[Garšvių knygnešių draugija]]i. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė [[spaudos draudimas|draudžiamos spaudos]] platinimo tinklą, apėmusį ir [[Latgala|Latgalą]]. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]]. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į [[Lietuvių konferencija|Lietuvių konferenciją]], kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. <ref>[http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/Jurgis_Bielinis.htm Jurgio Bielinio biografija]</ref> |
[[1885]] m. įkūrė ir vadovavo [[Panevėžys|Panevėžio]] krašto [[Garšvių knygnešių draugija]]i. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė [[spaudos draudimas|draudžiamos spaudos]] platinimo tinklą, apėmusį ir [[Latgala|Latgalą]]. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]]. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į [[Lietuvių konferencija|Lietuvių konferenciją]], kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. <ref>[http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/Jurgis_Bielinis.htm Jurgio Bielinio biografija]</ref> |
||
Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]], „[[Tėvynės sargas]]“, vėliau – „[[Lietuvos ūkininkas]]“, „[[Vilniaus žinios]]“. Pats leido neperiodinį laikraštėlį |
Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]], „[[Tėvynės sargas]]“, vėliau – „[[Lietuvos ūkininkas]]“, „[[Vilniaus žinios]]“. Pats leido neperiodinį laikraštėlį „[[Baltasis erelis]]“. Jam spausdinti iš [[Martynas Jankus|Martyno Jankaus]] nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. [[1897]], [[1911]] ir [[1912]] m. išleisti 3 valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai. Parašė brošiūrų [[Lietuvos istorija|Lietuvos istorijos]], lietuvių valstiečių likimo temomis. Vienas pirmųjų ėmė kelti Lietuvos nepriklausomybės idėją, lietuvių vienybės šūkį, peikė dvarininkus dėl užgrobtų valstiečių žemių. Skleidė naivaus [[monarchizmas|monarchizmo]] idėjas – tikėjo, kad Vakarų valstybių diplomatinė parama padės įkurti nepriklausomą valstietiško karaliaus valdomą Lietuvos valstybę. <ref>{{VLE|III|- 172|[[Leonora Kalasauskienė]]}}</ref> |
||
== Atminimas == |
== Atminimas == |
||
15:49, 8 gruodžio 2010 versija
| Jurgis Bielinis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1846 m. kovo 16 d. Purviškiai, Nemunėlio Radviliškio valsčius |
| Mirė | 1918 m. sausio 18 d. (71 metai) Katinai, Joniškėlio valsčius |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Brazauskaitė-Bielinienė |
| Vaikai | Juozas, Kipras, Baltrus, Matilda |
| Veikla | knygnešys, publicistas |
Jurgis Bielinis (kitos pavardės: Bieliakas, Jakulis, 1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose, dab. Biržų rajonas – 1918 m. sausio 18 d. Katinuose, Joniškėlio valsčius, palaidotas Suoste, Biržų raj.) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis.
Biografija
Brolis Andrius Bielinis, sūnus Kipras Bielinis. Mokėsi privačiai Šiauliuose ir Mintaujoje, 1872 m. baigė vokišką pradžios mokyklą Rygoje. Mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo 1873 m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino Motiejui Valančiui, jo ir lietuviškos spaudos leidėjo Prūsijoje J. Zabermano ryšininkas. Nuo 1890 m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu.
1885 m. įkūrė ir vadovavo Panevėžio krašto Garšvių knygnešių draugijai. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė draudžiamos spaudos platinimo tinklą, apėmusį ir Latgalą. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. [1]
Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“, vėliau – „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“. Pats leido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“. Jam spausdinti iš Martyno Jankaus nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. 1897, 1911 ir 1912 m. išleisti 3 valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai. Parašė brošiūrų Lietuvos istorijos, lietuvių valstiečių likimo temomis. Vienas pirmųjų ėmė kelti Lietuvos nepriklausomybės idėją, lietuvių vienybės šūkį, peikė dvarininkus dėl užgrobtų valstiečių žemių. Skleidė naivaus monarchizmo idėjas – tikėjo, kad Vakarų valstybių diplomatinė parama padės įkurti nepriklausomą valstietiško karaliaus valdomą Lietuvos valstybę. [2]
Atminimas
Jurgis Bielinis įėjo į lietuvių tautinio judėjimo istoriją kaip ryškiausias lietuvio knygnešio prototipas. J. Bielinio gimimo diena (kovo 16 d.) minima kaip Knygnešių diena.
Atsiminimų apie J. Bielinį paskelbė jį pažinoję Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Liudvika Didžiulienė-Žmona, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Mikalojus Katkus ir kt. Juozas Švaistas jį pavaizdavo romane „Knygnešių pėdsakais“ (1955 m.).
Tėviškėje išlikusi sodyba, šalia – koplytstulpis (aut. Leonas Juozonis), netoliese – Bielinio ąžuolas, už kurio slėpėsi atsišaudydamas nuo žandarų ir šalia ąžuolo akmuo su dedikacija; kryžius, po kuriuo mirė (prie Mitkų sodybos), dabar saugomas Pasvalyje, „Dūdorių” klube. Suoste – kapas ir antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje. 1931 m. pastatytas paminklas iš lauko akmenų. Paminklą statė šauliai, pavasarininkai, skautai, tautininkai, dirbo kalvis J. Korsakas.
2009 m. iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų Tado Gutausko granitinėje skulptūroje „Vienybės medis”, paminėtas ir Jurgis Bielinis. [3]
Bibliografija
- Istoriški pritikimai iš ūkininkų gyvenimo Lietuvoje, 1899 m.
- Knyga, paaukota atminimui sukaktuvių devynioliktojo amžiaus, 1900 m.
- Testamentas Lietuvos tautai dėl dvidešimtojo amžiaus, 1901 m.
Literatūra
- Juozas Kundrotas. Sakmė apie knygnešį (romanas). - K.: Ryto varpas, 2004. - 237 p. - ISBN 9955-9635-3-0
- Kazys Misius, Benjaminas Kaluškevičius. Didysis knygnešys Jurgis Bielinis. - V.: Diemedis, 2007. - 312 p.: iliustr. - ISBN 9986-23-131-0
Šaltiniai
- ↑ Jurgio Bielinio biografija
- ↑ Leonora Kalasauskienė. Jurgis Bielinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 172 psl.
- ↑ Julita Gabriūnė. Žymiausi Lietuvos istorijoje biržiečiai gimtinėje vis dar laukia pelnytos pagarbos, 2009-08-10