Vladas Požela: Skirtumas tarp puslapio versijų
S redag. |
pataisymai |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Vladas |
'''Vladas Požela''' ([[1879]] m. [[balandžio 9]] d. [[Steigviliai|Steigviliuose]] ([[Pakruojo rajonas|Pakruojo raj.]] - [[1960]] m. [[rugsėjo 21]] d. [[Adelaidė|Adelaidėje]] ([[Australija]])) - [[Teisė|teisininkas]], advokatas, [[Knygnešiai|knygnešys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] veikėjas. [[Izolda Požėlaitė - Davis|Izoldos Požėlaitės-Davis]] tėvas. |
||
==Biografija== |
==Biografija== |
||
Gimė [[1879]] m. [[balandžio 9]] d. Steigviliuose ([[Pakruojis|Pakruojo]] r.), mirė [[1960]] m. [[rugsėjo 21]] d. [[Adelaidė|Adelaidėje]] ([[Australija]]). |
|||
Mokslus pradėjo slaptoje kaimo mokykloje, [[1890]] įstojo į [[ |
Mokslus pradėjo slaptoje kaimo mokykloje, [[1890]] m. įstojo į [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnaziją]], joje besimokydamas [[1894]] m. įstojo į slaptą [[Kūdikis (organizacija)|Kūdikėlio]] organizaciją, [[1895]]-[[1896]] m. buvo jos pirmininkas. [[1896]] m. įsteigė slaptą Steigvilų knygyną, [[1897]] m. organizavo pasipriešinimą stačiatikių pamaldoms rusų kalba mokyklose. [[1900]] m. suimtas [[Liudas Vaineikis|L. Vaineikio]] byloje, metus kalintas [[Liepojos kalėjimas|Liepojos kalėjime]], po to metams ištremtas į [[Smolenskas|Smolenską]] už [[Spaudos draudimas|draudžiamų]] lietuviškų raštų gabenimą. |
||
1903 grįžo į [[Šiauliai|Šiaulius]] ir dirbo Šiaulių ekonomijos [[Vladimiras Zubovas|Zubovų]] dvarų archyve, dalyvavo Medvilionių slaptų vakarų kuopelėje. [[1903]] kartu su [[Vincas Kapsukas|V. Kapsuku]], J. Šepečiu, [[Juozas Paknys|J. Pakniu]] įkūrė „[[Draugas|Draugo]]“ organizaciją, |
1903 m. grįžo į [[Šiauliai|Šiaulius]] ir dirbo Šiaulių ekonomijos [[Vladimiras Zubovas|Zubovų]] dvarų archyve, dalyvavo Medvilionių slaptų vakarų kuopelėje. [[1903]] m. kartu su [[Vincas Kapsukas|V. Kapsuku]], J. Šepečiu, [[Juozas Paknys|J. Pakniu]] įkūrė „[[Draugas (laikraštis)|Draugo]]“ organizaciją, [[Tilžė]]je leido laikraštį „Draugas“. |
||
[[1905]] tapo [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] nariu. 1905-[[1907]] revoliucijos dalyvis, sakė kalbas Smilgiuose, Pušalote, Žeimiuose, |
[[1905]] m. tapo [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] nariu. 1905 -[[1907]] m. [[Revoliucija|revoliucijos]] dalyvis, sakė kalbas, [[Smilgiai|Smilgiuose]], [[Pušalotas|Pušalote]], [[Žeimiai|Žeimiuose]], [[Žagarė]]je, šalino rusų administraciją. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis, dar jam nesibaigus išvyko platinti Seime priimtų rezoliucijų. |
||
1906 suorganizavo ginkluotą V. Kapsuko išlaisvinimą iš Suvalkų kalėjimo ligoninės, vėliau išlaisvino K. Jurgelionį iš Vilkaviškio kalėjimo. Tik [[1908]] žandarai jį surado tęsiantį studijas [[Tartu]] universitete, kai [[1906]] svetima pavarde įstojo į Tartu universiteto teisės fakultetą. Policijai suėmus pašalintas. |
1906 m. suorganizavo ginkluotą V. Kapsuko išlaisvinimą iš [[Suvalkų kalėjimas|Suvalkų kalėjimo]] ligoninės, vėliau išlaisvino [[Kleopas Jurgelionis|K. Jurgelionį]] iš Vilkaviškio kalėjimo. Tik [[1908]] m. žandarai jį surado tęsiantį studijas [[Tartu]] universitete, kai [[1906]] m. svetima pavarde įstojo į Tartu universiteto teisės fakultetą. Policijai suėmus pašalintas. |
||
[[1910]] [[Vilnius|Vilniaus]] teismas už mitingų [[Rozalimas|Rozalime]], [[Smilgiai|Smilgiuose]], [[Naujamiestis|Naumiestyje]] ir [[Pušalotas|Pušalote]] bei darbininkų ir valstiečių valdžios organizavimą, neįrodęs kitų kalčių, nuteisė jį 1 m. [[Kauno tvirtovė|tvirtovės]] [[Kauno kalėjimas|kalėjimo]], kalėjo [[Kaunas|Kaune]]. |
[[1910]] m. [[Vilnius|Vilniaus]] teismas už mitingų [[Rozalimas|Rozalime]], [[Smilgiai|Smilgiuose]], [[Naujamiestis|Naumiestyje]] ir [[Pušalotas|Pušalote]] bei darbininkų ir valstiečių valdžios organizavimą, neįrodęs kitų kalčių, nuteisė jį 1 m. [[Kauno tvirtovė|tvirtovės]] [[Kauno kalėjimas|kalėjimo]], kalėjo [[Kaunas|Kaune]]. |
||
[[1913]] bandė vėl sugrįžti į Tartu universitetą ir išlaikyti valstybinius egzaminus, tačiau Kauno [[gubernatorius]] nedavė leidimo. [[1914]]-[[1917]] baigė [[Maskva|Maskvos]] universitetą. |
[[1913]] m. bandė vėl sugrįžti į Tartu universitetą ir išlaikyti valstybinius egzaminus, tačiau Kauno [[gubernatorius]] nedavė leidimo. [[1914]]-[[1917]] m. baigė [[Maskva|Maskvos]] universitetą. |
||
[[1916]] |
[[1916]] m. [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos]] [[Sankt Peterburgas|Petrogrado]] komiteto narys nuo LSDP Lietuvių rajono. 1916 m. vienas iš [[Grūdas (draugija)|Grūdo]] draugijos steigėjų, iki [[1918]] m. balandžio mėn. jos vadovybės narys. |
||
[[1917]] advokatavo Maskvoje, tapo prisiekusiuoju advokatu, dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, buvo sužeistas. [[1919]] buvo savo draugo V. Kapsuko paskirtas Lietuvos laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės reikalų vedėju, tačiau greitai nusivylė šia draugyste ir |
[[1917]] m. advokatavo Maskvoje, tapo prisiekusiuoju advokatu, dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, buvo sužeistas. [[1919]] m. buvo savo draugo V. Kapsuko paskirtas Lietuvos laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės reikalų vedėju, tačiau greitai nusivylė šia draugyste ir 1919 kartu su [[Vaclovas Bielskis|V. Bielskiu]] pasitraukė į Kauną, kur dirbo prisiekusiuoju advokatu, o netrukus Šiauliuose kartu su [[Kipras Bielinis|K. Bieliniu]], Z. Lukauskaite ir [[Rapolas Skipitis|R. Skipičiu]] ėmėsi organizuoti partizanų būrius kovai prieš bermontininkus. |
||
[[1920]] [[Steigiamasis |
[[1920]] m. [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo seimo]], [[1922]] m. [[Pirmasis Seimas|I Seimo]], [[1923]] m. [[Antrasis Seimas|II Seimo]] atstovas. Nuo [[1926]] m. birželio 15 d. iki gruodžio 17 d. LSDP ir [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga|valstiečių liaudininkų]] koalicinės vyriausybės vidaus reikalų ministras. |
||
Po [[1926]] valstybės perversmo atsidėjo advokato darbui. [[1932]]-[[1941]] [[Pienocentras|Pienocentro]] ir Tarptautinio banko juriskonsultas, [[1940]] Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. [[1941]] kovo 3 emigravo į Vokietiją, [[1949]] |
Po [[1926]] m. valstybės perversmo atsidėjo advokato darbui. [[1932]]-[[1941]] m. [[Pienocentras|Pienocentro]] ir Tarptautinio banko juriskonsultas, [[1940]] m. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. [[1941]] m. [[kovo 3]] d. emigravo į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1949]] m. gegužės mėn. į [[Australija|Australiją]], kur tęsė profesinę veiklą. |
||
| ⚫ | |||
[[Izolda Požėlaitė - Davis|Izoldos Požėlaitės-Davis]] tėvas. |
|||
[[Category:Knygnešiai|Požela, Vladas]] |
|||
| ⚫ | |||
01:07, 5 kovo 2006 versija
Vladas Požela (1879 m. balandžio 9 d. Steigviliuose (Pakruojo raj. - 1960 m. rugsėjo 21 d. Adelaidėje (Australija)) - teisininkas, advokatas, knygnešys, Lietuvos politinis veikėjas. Izoldos Požėlaitės-Davis tėvas.
Biografija
Mokslus pradėjo slaptoje kaimo mokykloje, 1890 m. įstojo į Mintaujos gimnaziją, joje besimokydamas 1894 m. įstojo į slaptą Kūdikėlio organizaciją, 1895-1896 m. buvo jos pirmininkas. 1896 m. įsteigė slaptą Steigvilų knygyną, 1897 m. organizavo pasipriešinimą stačiatikių pamaldoms rusų kalba mokyklose. 1900 m. suimtas L. Vaineikio byloje, metus kalintas Liepojos kalėjime, po to metams ištremtas į Smolenską už draudžiamų lietuviškų raštų gabenimą.
1903 m. grįžo į Šiaulius ir dirbo Šiaulių ekonomijos Zubovų dvarų archyve, dalyvavo Medvilionių slaptų vakarų kuopelėje. 1903 m. kartu su V. Kapsuku, J. Šepečiu, J. Pakniu įkūrė „Draugo“ organizaciją, Tilžėje leido laikraštį „Draugas“.
1905 m. tapo LSDP nariu. 1905 -1907 m. revoliucijos dalyvis, sakė kalbas, Smilgiuose, Pušalote, Žeimiuose, Žagarėje, šalino rusų administraciją. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis, dar jam nesibaigus išvyko platinti Seime priimtų rezoliucijų.
1906 m. suorganizavo ginkluotą V. Kapsuko išlaisvinimą iš Suvalkų kalėjimo ligoninės, vėliau išlaisvino K. Jurgelionį iš Vilkaviškio kalėjimo. Tik 1908 m. žandarai jį surado tęsiantį studijas Tartu universitete, kai 1906 m. svetima pavarde įstojo į Tartu universiteto teisės fakultetą. Policijai suėmus pašalintas.
1910 m. Vilniaus teismas už mitingų Rozalime, Smilgiuose, Naumiestyje ir Pušalote bei darbininkų ir valstiečių valdžios organizavimą, neįrodęs kitų kalčių, nuteisė jį 1 m. tvirtovės kalėjimo, kalėjo Kaune.
1913 m. bandė vėl sugrįžti į Tartu universitetą ir išlaikyti valstybinius egzaminus, tačiau Kauno gubernatorius nedavė leidimo. 1914-1917 m. baigė Maskvos universitetą.
1916 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos Petrogrado komiteto narys nuo LSDP Lietuvių rajono. 1916 m. vienas iš Grūdo draugijos steigėjų, iki 1918 m. balandžio mėn. jos vadovybės narys.
1917 m. advokatavo Maskvoje, tapo prisiekusiuoju advokatu, dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, buvo sužeistas. 1919 m. buvo savo draugo V. Kapsuko paskirtas Lietuvos laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės reikalų vedėju, tačiau greitai nusivylė šia draugyste ir 1919 kartu su V. Bielskiu pasitraukė į Kauną, kur dirbo prisiekusiuoju advokatu, o netrukus Šiauliuose kartu su K. Bieliniu, Z. Lukauskaite ir R. Skipičiu ėmėsi organizuoti partizanų būrius kovai prieš bermontininkus.
1920 m. Steigiamojo seimo, 1922 m. I Seimo, 1923 m. II Seimo atstovas. Nuo 1926 m. birželio 15 d. iki gruodžio 17 d. LSDP ir valstiečių liaudininkų koalicinės vyriausybės vidaus reikalų ministras.
Po 1926 m. valstybės perversmo atsidėjo advokato darbui. 1932-1941 m. Pienocentro ir Tarptautinio banko juriskonsultas, 1940 m. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. 1941 m. kovo 3 d. emigravo į Vokietiją, 1949 m. gegužės mėn. į Australiją, kur tęsė profesinę veiklą.