Paulius Subačius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
SNėra keitimo santraukos
S Atmestas Vaidotas maknys pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 26: Eilutė 26:


== Biografija ==
== Biografija ==
Mokėsi humanitarinio profilio 22-ojoje (dabar [[Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla|VGTU licėjus]]) vidurinėje mokykloje. 1986–1991 m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1996 m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Tautinio išsivadavimo kultūros samprata“.
Mokėsi humanitarinio profilio 22-ojoje (dabar [[Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla|Inžinerijos licėjus]]) vidurinėje mokykloje. Buvo mokyklos [[komjaunimas|komjaunimo]] aktyvistas.<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/493893/katalikai-komjaunuoliai-paulius-subacius-ir-mantas-adomenas Katalikai komjaunuoliai: Paulius Subačius ir Mantas Adomėnas], tv3.lt, 2010 . liepos 19 d.</ref> 1986–1991 m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1996 m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Tautinio išsivadavimo kultūros samprata“.
Nuo 1992 m. dėsto [[Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas|Vilniaus universiteto Filologijos fakultete]]. Nuo 2002 m. – docentas, nuo 2011 m. – profesorius. Šiuo metu – [[Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas|Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto]] [[A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras|A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro]] profesorius. Nuo 2006 m. [[Lietuvos katalikų mokslų akademija|Lietuvių katalikų mokslo akademijos]] akademikas, 2006–2015 m. Centro valdybos pirmininkas.<ref>{{Cite web | title = Curriculum vitae | work = lkma.lt | accessdate = 2016-05-01 | url = http://www.lkma.lt/?id=95 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20140219152830/http://www.lkma.lt/?id=95 | archivedate = 2014-02-19 }}</ref>
Nuo 1992 m. dėsto [[Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas|Vilniaus universiteto Filologijos fakultete]]. Nuo 2002 m. – docentas, nuo 2011 m. – profesorius. Šiuo metu – [[Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas|Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto]] [[A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras|A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro]] profesorius. Nuo 2006 m. [[Lietuvos katalikų mokslų akademija|Lietuvių katalikų mokslo akademijos]] akademikas, 2006–2015 m. Centro valdybos pirmininkas.<ref>{{Cite web | title = Curriculum vitae | work = lkma.lt | accessdate = 2016-05-01 | url = http://www.lkma.lt/?id=95 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20140219152830/http://www.lkma.lt/?id=95 | archivedate = 2014-02-19 }}</ref>


==== Svarbesnė veikla ====
==== Svarbesnė veikla ====
Eilutė 38: Eilutė 38:
* Nuo 2011 m. [[UNESCO]] programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro ekspertas.
* Nuo 2011 m. [[UNESCO]] programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro ekspertas.
* Nuo 2012 m. ''Commission Internationale d’Histoire et d’etudes du Christianisme'' narys.
* Nuo 2012 m. ''Commission Internationale d’Histoire et d’etudes du Christianisme'' narys.
* Nuo 2014 m. Vilniaus universiteto Tarybos narys.
* Nuo 2014 m. Vilniaus universiteto Tarybos narys.


==== Moksliniai projektai ====
==== Moksliniai projektai ====
Eilutė 49: Eilutė 49:
==== Veikla žiniasklaidos priemonėse ====
==== Veikla žiniasklaidos priemonėse ====
Nuo 1991 m. nuolatinis mėnraščio „[[Naujasis Židinys-Aidai|Naujasis Židinys-Aidai]]“ bendradarbis ir redakcinės kolegijos narys. 1993–1997 m. Laisvės radijo, 1993–2004 m. [[Laisvosios Europos radijas|Laisvosios Europos radijo]], 1994–2006 m. katalikų radijo „Mažosios studijos“ religijos ir kultūros apžvalgininkas. Nuo 2006 m. „[[LKMA metraštis|LKMA metraščio]]“, 2006 m. „Variants“ (Amsterdam: Rodopi), nuo 2007 m. „[[Bažnyčios istorijos studijos|Bažnyčios istorijos studijų]]“ redakcinių kolegijos narys.
Nuo 1991 m. nuolatinis mėnraščio „[[Naujasis Židinys-Aidai|Naujasis Židinys-Aidai]]“ bendradarbis ir redakcinės kolegijos narys. 1993–1997 m. Laisvės radijo, 1993–2004 m. [[Laisvosios Europos radijas|Laisvosios Europos radijo]], 1994–2006 m. katalikų radijo „Mažosios studijos“ religijos ir kultūros apžvalgininkas. Nuo 2006 m. „[[LKMA metraštis|LKMA metraščio]]“, 2006 m. „Variants“ (Amsterdam: Rodopi), nuo 2007 m. „[[Bažnyčios istorijos studijos|Bažnyčios istorijos studijų]]“ redakcinių kolegijos narys.

Politikos apžvalgininkų Laisvūno Šopausko, Vytauto Sinicos, taip pat profesorių [[Vytautas Radžvilas|Vytauto Radžvilo]], [[Vytautas Daujotis|Vytauto Daujočio]] ir kt. priskiriamas prie „[[neoliberalizmas|neoliberalios]]“ arba „simuliakrinės“ krikščionybės apologetų. Teigiama, kad Paulius Subačius buvo vienas pagrindinių neoliberalios „krepšelinės“ aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo įrankių.<ref>[https://slaptai.lt/laisvunas-sopauskas-simuliakrine-arba-neoliberalioji-vytauto-alisausko-krikscionybe/ Laisvūnas Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė], slaptai.lt, 2017 m. kovo 14 d.</ref><ref>V. Daujotis, A. Janulaitis, V. Radžvilas, R. P. Šližys ''Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė''. V. 2012, p. 47-251</ref> Vulgarios, necenzūrinės leksikos palaikytojas.<ref>[https://slaptai.lt/jurate-lauciute-kas-tau-bedziau-kenk/ Jūratė Laučiūtė. Kas tau, bėdžiau, kenk?], slaptai.lt, 2018 . liepos 18 d.</ref>


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==
Iki 2016 m. parašė arba parengė 15 filologinės ir istorinės tematikos knygų; paskelbė daugiau kaip 130 mokslinių straipsnių ir šaltinių publikacijų, beveik 300 recenzijų, apžvalgų ir komentarų; perskaitė per 100 pranešimų mokslinėse konferencijose; parengė per 200 viešų paskaitų, radijo komentarų ir kitokių kultūros ir mokslinės lituanistikos sklaidos priemonių.<ref>[http://www.semiotika.lt/paulius-subacius/ Išsami Pauliaus Subačiaus bibliografija]</ref>
Iki 2016 m. parašė arba parengė 15 filologinės ir istorinės tematikos knygų; paskelbė daugiau kaip 130 mokslinių straipsnių ir šaltinių publikacijų, beveik 300 recenzijų, apžvalgų ir komentarų; perskaitė per 100 pranešimų mokslinėse konferencijose; parengė per 200 viešų paskaitų, radijo komentarų ir kitokių kultūros ir mokslinės lituanistikos sklaidos priemonių.<ref>[http://www.semiotika.lt/pauliussubacius/#sarasas Išsami Pauliaus Subačiaus bibliografija]</ref>


==== Monografijos ir studijos ====
==== Monografijos ir studijos ====
Eilutė 79: Eilutė 81:
* 2008 m. Aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už skyrių knygoje „XX a. literatūros teorijos“.
* 2008 m. Aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už skyrių knygoje „XX a. literatūros teorijos“.
* 2010 m. [[Antano Baranausko literatūrinė premija]] už knygą „Antanas Baranauskas: gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai“.
* 2010 m. [[Antano Baranausko literatūrinė premija]] už knygą „Antanas Baranauskas: gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai“.
* 2013 m. Patriotų premija už knygos Balys Vaičėnas, „Partizano sąsiuviniai“ parengimą.
* 2013 m. Patriotų premija už knygos Balys Vaičėnas, „Partizano sąsiuviniai“ parengimą.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
Eilutė 88: Eilutė 90:
[[Kategorija:Lietuvos kultūrologai]]
[[Kategorija:Lietuvos kultūrologai]]
[[Kategorija:Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikai]]
[[Kategorija:Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikai]]
[[Kategorija:Lietuvos filologai]]
[[Kategorija:Lietuvos bažnyčios istorikai‎]]
[[Kategorija:Lietuvos bažnyčios istorikai‎]]
[[Kategorija:Lietuvos kultūros istorikai‎]]
[[Kategorija:Lietuvos kultūros istorikai‎]]

20:48, 29 liepos 2018 versija

Paulius Subačius
Tomo Vyšniausko nuotrauka
Gimė 1968 m. gegužės 4 d. (55 metai)
Lietuva Lietuva, Vilnius
Tautybė lietuvis
Tėvai Veronika Maknytė-Subačienė, Joakimas Subačius
Sutuoktinis (-ė) Jolanta Subačienė
Vaikai Severija Subačiūtė, Silvestras Subačius
Veikla tekstologas, literatūrologas, istorikas
Išsilavinimas nuo 1996 m. humanitarinių mokslų daktaras, nuo 2011 m. profesorius
Alma mater Vilniaus universitetas
Vikiteka Paulius Subačius

Paulius Vaidotas Subačius (g. 1968 m. gegužės 4 d., Vilniuje) – tekstologas, literatūrologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos vicepirmininkas.

Biografija

Mokėsi humanitarinio profilio 22-ojoje (dabar Inžinerijos licėjus) vidurinėje mokykloje. Buvo mokyklos komjaunimo aktyvistas.[1] 1986–1991 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1996 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Tautinio išsivadavimo kultūros samprata“. Nuo 1992 m. dėsto Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Nuo 2002 m. – docentas, nuo 2011 m. – profesorius. Šiuo metu – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius. Nuo 2006 m. Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, 2006–2015 m. Centro valdybos pirmininkas.[2]

Svarbesnė veikla

  • 2004–2014 m. The European Society for Textual Scholarship Tarybos narys.
  • 2005–2013 m. Lietuvos vyskupų konferencijos deleguotas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys, 2011–2013 m. jos pirmininkas.
  • 2006–2009 m. Lietuvos aukštojo mokslo vadovėlių atrankos komisijos narys.
  • 2008–2012 m. Švietimo ir mokslo ministro visuomeninis konsultantas.
  • 2010–2012 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Koordinavimo tarybos narys.
  • 2010–2012 m. Švietimo informacinių technologijų centro Koordinavimo tarybos pirmininkas.
  • Nuo 2011 m. UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro ekspertas.
  • Nuo 2012 m. Commission Internationale d’Histoire et d’etudes du Christianisme narys.
  • Nuo 2014 m. Vilniaus universiteto Tarybos narys.

Moksliniai projektai

  • 2006–2013 m. Tarptautinio tyrimų projekto „Religioese Erinnerungsorte in Ostmitteleuropa“ (koordinuoja Fachkommission Religions- und Kirchengeschichte im Herder-Forschungsrat (Verbindung), Historischen Kommission (Silezija), Pasau ir Štutgarto universitetai) vykdytojas.
  • 1997–2000 m. Tarptautinio tyrimų projekto „Aufbruch: krikščionių bažnyčių Rytų Europoje padėtis iki komunistinio režimo ir po jo“ (koordinavo asosiacacija Pastorales Forum, Austrija) vykdytojas.
  • 2009–2011 m. Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos mokslo projekto „Bažnyčios akistata su modernybe: neprakalbinti XIX a. Lietuvos istorijos šaltiniai“ vadovas.
  • 2010–2015 m. SPIN (Study Platform on Interlocking Nationalism) Core projekto „The Encyclopedia of Romantic Nationalism in Europe“ kviestinis ekspertas ir tekstų autorius.
  • 2013–2015 m. Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos mokslo projekto „Krikščionys Lietuvoje prieš ir po Atgimimo“ vadovas.

Veikla žiniasklaidos priemonėse

Nuo 1991 m. nuolatinis mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ bendradarbis ir redakcinės kolegijos narys. 1993–1997 m. Laisvės radijo, 1993–2004 m. Laisvosios Europos radijo, 1994–2006 m. katalikų radijo „Mažosios studijos“ religijos ir kultūros apžvalgininkas. Nuo 2006 m. „LKMA metraščio“, 2006 m. „Variants“ (Amsterdam: Rodopi), nuo 2007 m. „Bažnyčios istorijos studijų“ redakcinių kolegijos narys.

Politikos apžvalgininkų Laisvūno Šopausko, Vytauto Sinicos, taip pat profesorių Vytauto Radžvilo, Vytauto Daujočio ir kt. priskiriamas prie „neoliberalios“ arba „simuliakrinės“ krikščionybės apologetų. Teigiama, kad Paulius Subačius buvo vienas pagrindinių neoliberalios „krepšelinės“ aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo įrankių.[3][4] Vulgarios, necenzūrinės leksikos palaikytojas.[5]

Bibliografija

Iki 2016 m. parašė arba parengė 15 filologinės ir istorinės tematikos knygų; paskelbė daugiau kaip 130 mokslinių straipsnių ir šaltinių publikacijų, beveik 300 recenzijų, apžvalgų ir komentarų; perskaitė per 100 pranešimų mokslinėse konferencijose; parengė per 200 viešų paskaitų, radijo komentarų ir kitokių kultūros ir mokslinės lituanistikos sklaidos priemonių.[6]

Monografijos ir studijos

  • Lietuvių tapatybės kalvė: Tautinio išsivadavimo kultūra: Monografija, Vilnius: Aidai, 1999.
  • Tekstologija: Teorijos ir praktikos gairės, Vilnius: Aidai, 2001.
  • Krikščionybės istorija Lietuvoje, Vilnius: Aidai, 2006 (bendrautoris). Vertimas: Dzieje chrześcijaństwa na Litwie, tł. Katarzyna Korzeniewska, Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 2014.
  • Antanas Baranauskas: gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai, Vilnius: Aidai, 2010.
  • Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai: Monografija, 2 d., Vilnius: LKMA, Naujasis Židinys-Aidai, 2015.

Svarbiausios parengtos knygos

  • Silvestras Gimžauskas, Lietuvos Bicziuolis, parengė, įvadą, komentarus ir žodynėlį parašė Paulius Subačius, Vilnius: Aidai, 1996.
  • Laisvė lietuviškojoje idėjų istorijoje: „Vinco Kudirkos skaitymų“ medžiaga, parengė Paulius Subačius, Vilnius: Aidai, 1997.
  • Jurgis Matulaitis, Užrašai, įvadą parašė Vaclovas Aliulis, tekstus, komentarus ir rodykles parengė Paulius Subačius, Vilnius: Aidai, 1998 (ser. Fontes Historiae Marianorum, 4).
  • Šiek tiek iš šalies: Esė apie Lietuvą ir Europą, sud. Paulius Subačius, Vilnius: Inter Nos, 2002.
  • Silvestras Gimžauskas, Pamokslai, parengė Paulius Subačius, Renata Taučiūtė; LKMA Humanitarinių tyrimų institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius: LKMA, 2010.
  • Kunigas: Vilniaus arkivyskupo kardinolo Audrio Juozo Bačkio tarnystės penkiasdešimtmečiui: Mokslinių straipsnių ir esė rinkinys, sud. Paulius Subačius, Vilnius: LKMA, 2011.
  • Balys Vaičėnas, Partizano sąsiuviniai: Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai, parengė Klaudijus Driskius, Rita Mozūraitė, Paulius V. Subačius, Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2013.
  • Jurgis Matulaitis, Pranciškus Petras Būčys, Laiškų dialogas, parengė Paulius Subačius, Vilnius: LKMA, 2016 (ser. Fontes Historiae Marianorum, 23).

Apdovanojimai

Antano Baranausko premijos įteikimo akimirka
  • 1998 ir 2003 m. Valstybinė mokslininko stipendija.
  • 2003 m. „Bažnyčios Kronikos“ fondo žymuo.
  • 2004 m. Aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už knygą „Tekstologija: teorijos ir praktikos gairės“.
  • 2004 m. Juozo Prunskio premija.
  • 2007 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.
  • 2008 m. Aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už skyrių knygoje „XX a. literatūros teorijos“.
  • 2010 m. Antano Baranausko literatūrinė premija už knygą „Antanas Baranauskas: gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai“.
  • 2013 m. Patriotų premija už knygos Balys Vaičėnas, „Partizano sąsiuviniai“ parengimą.

Šaltiniai

  1. ↑ Katalikai komjaunuoliai: Paulius Subačius ir Mantas Adomėnas, tv3.lt, 2010 . liepos 19 d.
  2. ↑ „Curriculum vitae“. lkma.lt. Suarchyvuotas originalas 2014-02-19. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.
  3. ↑ Laisvūnas Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė, slaptai.lt, 2017 m. kovo 14 d.
  4. ↑ V. Daujotis, A. Janulaitis, V. Radžvilas, R. P. Šližys Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė. V. 2012, p. 47-251
  5. ↑ Jūratė Laučiūtė. Kas tau, bėdžiau, kenk?, slaptai.lt, 2018 . liepos 18 d.
  6. ↑ Išsami Pauliaus Subačiaus bibliografija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Paulius_Subačius&oldid=5417060"