Vindijos marka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Slovėnų marka)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
marca Vindica
Vindijos marka
Šventosios Romos imperijos marka

apie 889 – 1374
Location of
Location of
Marka (Slovenska krajina) Karintijos kunigaikštystėje
Sostinė Nenurodyta
Kalbos lotynų
Valdymo forma monarchija
Era viduramžiai
 - Įkurta apie 889 m.
 - Panaikinta 1374 m.

Vindijos marka, Vindų marka (lot. marca Vindica vok. Windische Mark), slavų tautose dar žinoma kaip Slovėnų marka (slovėn. Slovenska krajina) – pasienio regionas (marka) pietrytinėje Šventosios Romos imperijos dalyje, egzistavęs IX–XIV a. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra pietryčių Slovėnija (žemutinė Kraina ar Dolenjska).

Pavadinimas nepainiotinas su Vendų marka, egzistavusia Prekmurjės istoriniame regione, kuri priklausė Vengrijos karalystei.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Markos pavadinimas kilo nuo germanų vartoto etnonimo vindai, apibrėžiančio slavus, gyvenančius į pietryčius nuo jų (dabartinių slovėnų protėvius). Panašus pavadinimas (vendai) buvo vartotas slavams, gyvenantiems į šiaurės rytus (dab. sorbų protėviams). Jau ankstyvaisiais viduramžiais marcha Winedorum minima kaip tolimas bavarų pasienio regionas, kuriame viešpatauja pirmasis istorijoje žinomas slavų kilmės kunigaikštis Valukas.

Oficialiai marka įkurta tikriausiai IX a. pabaigoje, kuomet madjarų nusiaubtoje Karantanijoje suformuotos kelios pasienio markos (tarp jų buvo Karintijos marka, Krainos marka, Savinios marka, Istrijos marka). Didžiąją dalį istorijos Vindijos marka buvo pavaldi gretimoms markoms ar kunigaikštystėms: iš pradžių Krainos, vėliau Savinios (nuo 960 m.), vėliau (nuo 1036 m.) – vėl Krainos markoms.

Nuo tada Vindija buvo neatskiriama Krainos dalis, ir ši tradiciškai buvo vadinama Krainos ir Vindijos marka. 1077 m. abi teritorijos tapo pavaldžios Akvilėjos patriarchatui, nuo 1209 m. čia įsitvirtino Vechselburgo grafai, vėliau – Andecho grafai. 1269 m. abi markas užvaldė Bohemijos karalius Otokaras II. 1282 m. valdžią kunigaikštystėje perėmė Gerco grafystės Mainhardineriai, kol galiausiai 1374 m. Krainą ir Vindiją paveldėjo Habsburgai. Jie galutinai panaikino Vindijos marką kaip atskirą politinį vienetą, inkorporuodami ją į Krainos kunigaikštystę. Nepaisant to, dar XVII a. kartais ši teritorija buvo išskiriama žemėlapiuose.