Siunikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Senovės Armėnijos regionas:
Siunikas Սյունիք
Noravank.JPG
Šalis: Armėnija
Tautos: armėnai
Vėlesnis pav.: Zangezuras
Arshakuni Armenia 150-en.svg
Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Apie dabartinės Armėnijos administracinį vienetą, žr. straipsnį Siuniko sritis

Siunikas (arm. Սյունիք, dar žinomas kaip Siunia, Sisakanas, azerbaidžaniečių vadinamas Zangezuru) – istorinis Didžiosios Armėnijos regionas, esantis dab. Armėnijos pietinėje dalyje. Iki pat dabar jį savo istoriniu regionu laiko tiek armėnai, tiek azerbaidžaniečiai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siunikas buvo kalnuotas kraštas, geografiškai sutampantis su Zangezuro kalnagūbriu. Nuo Arcacho (Kalnų Karabacho) šiaurės rytuose jį skyrė Hekerio upė ir retai gyvenamas Karabacho kalnynas. Lygumų kraštas pietvakariuose priklausė istorinei provincijei Airaratui (dabar ten yra Nachičevanė). Didžiausia krašto upė yra Vorotanas, o pietuose regioną apriboja Araksas. Šiaurinė riba nėra aiški, kadangi senovėje Siunikas apėmė ir Sevano ežero teritorijas, o vėliau tik teritorijas į pietus nuo jo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Protoarmėnai į regioną atsikėlė maždaug VI a. pr. m. e. 189 m. pr. m. e. jie sukūrė Armėnijos karalystę, o pirmasis valdovas Artašesas valdė ir Siuniką, nors šie turėjo ir savo vietinę dinastiją.

Arcacho ir Siuniko provincijų rajonai

Armėnų karalystėje Siuniko provinciją (nachangą) sudarė 12 rajonų (gavarų): Erndžakas, Čagukas, Vajoc-dzoras, Gelakunis, Sotkas, Agachečkas, Cgakas, Gabandas, Bagkas, Dzorkas, Arevikas ir Kusakanas.

IV a. panaikinus Armėnijos karalystę, Siunikas atsidūrė tiesioginėje Sasnidų Persijos valdžioje. Nuo VII a. regioną kontroliavo Kalifatas.

IX a. Kalifatui byrant, armėnų kunigaikščiai sukūrė čia dvi karalystes: Vakarų ir Rytų Siuniką, formaliai buvusias Bagratidų Armėnijos dalimi. Būdamos pasienio teritorijoje, valstybės buvo ne kartą užkariautos musulmoniškų dinastijų: čia valdė Sadžidai, Salaridai.

XI a. regioną užkariavo Seldžiukai, vėliau čia valdė kitos musulmoniškos dinastijos: Eldegizidai, Ilchanidai, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, Safavidai. Timūridų laikais regioną valdė atskira vasalinė dinastija – Orbeliai.

XVIII a. II pusėje regionas priklausė Karabacho chanatui, kartu su kitais istoriniais regionais: Kalnų Karabachu. 1813 m. Chanatą prijungus prie Rusijos imperijos, regionas ne kartą keitė savo administracinę priklausomybę ir ne kartą buvo padalintas. Nuo 1868 m. jis priklausė Elizabetpolio gubernijai.

1918 m. naujai susikūrus Armėnijai ir Azerbaidžanui, regionas tapo ginčytina teritorija tarp dviejų valstybių. Tuo metu čia gyventojų dauguma buvo armėnai (apie 350 000), bet gyveno ir nemažai musulmonų (apie 180 000). 1919 m. Armėnija ėmė realiai kontroliuoti šį regioną, kaip ir gretimą Nachičevaną.

1920 m. Užkaukazę užvaldžius SSRS, vyko teritorijų perskirstymas. Armėnijai netekus beveik visų teritorijų, į kurias pretendavo, Siunikas buvo vienintelė, prijungta prie Armėnijos SSR. Sovietmečiu čia mažėjo musulmonų procentas ir buvo vykdoma krašto armėnizacija. Regionas padalintas į Siuniko, Vajocdzoro ir Gegarkuniko sritis.