Kalnų Karabacho istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Armenija-nauj-orn.png
Armėnijos istorija
Senovės Armėnija
Omejadų kalifatas (Arminijos em.)
Armėnijos karalystė (Bagratuniai)
Vaspurakano, Lorio, Karso, Siuniko, Chačeno, Tarono, Taiko, Kaisitų valstybės
Seldžiukų imperija:
Šacharmėnai, Šadadidai, Saltukidai, Inalidai, Karso, Charputo, Arzano emyratai, Bagho karalystė
Gruzijos karalystė (Zakaridai)
Ilchanatas > Kara Kojunlu > Ak Kojunlu
Osmanų imperija, Safavidų imperija
(Armėnų žudynės, Armėnų diaspora)
Rusijos imperija (Jerevano gubernija)
Armėnijos Demokratinė Respublika
SSRS (Armėnijos SSR)
Armėnijos Respublika

Kalnų Karabachas (azer. Qarabağ „juodasis sodas“) – istorinė sritis dabartinio Azerbaidžano pietryčiuose. Dabar čia įsikūrusi nepripažinta valstybė Arcacho Respublika.

Senovės Arcachas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje regionas sudarė Senovės Armėnijos dalį. VIII a. pr. m. e. Urartu šaltiniuose šis kalnuotas regionas buvo vadinamas Urtekhini. Greičiausiai seniausi jo gyventojai buvo giminingi kitoms senosios Kaukazo tautoms, tačiau nuo VI a. pr. m. e. kraštą kolonizavę armėnai pamažu asimiliavo senuosius gyventojus. Iki XIII a. Karabachas buvo vadinamas armėnišku pavadinimu Arcachas, ir taip armėnai jį vadina iki dabar. Antikiniais laikais regionas dar buvo vadinamas Orchistena.

Nuo II a. pr. m. e. Arcachas buvo viena iš 15 Armėnijos karalystės provincijų (nachangų), kuri labai stipriai armėnizuota. Tigranas Didysis (valdė 95–55 m. pr. m. e.) šiame regione įkūrė vieną iš keturių savo vardu pavadintų miestų - Tigranakertą. Čia formavosi atskiras armėnų kalbos dialektas, o kalnuotas reljefas darė kraštą sunkiai kontroliuojamą ir gana autonomišką.

IV a. Amaraso vienuolynas

387 m. padalinus Armėniją, Arcachas (kartu su kitomis rytinėmis provincijomis) atiteko Kaukazo Albanijai, kuri, savo ruožtu, priklausė Sasanidų imperijai. Tuo metu į Archachą plito krikščionybė, kuri šiame krašte inspiravo kultūros ir mokslo raidą. Krikščionybės įsitvirtinimą skatino ir armėnų pasipriešinimas zoroastristams persams. V a. pradžioje čia veikė armėnų raštijos pradininkas Mesropas Maštocas, kuris Arcache įkūrė vieną pirmųjų armėnų mokyklų. Buvo statomos krikščioniškos bažnyčios ir vienuolynai.

Silpstant Sasanidų imperijos centrinei valdžiai, VI a. Arcache ir gretimame Utike įsigalėjo vietinė armėnų kilmės dinastija Aranšachikai, o VII a. juos pakeitė vietinė armėnizuota Mihranidų atšaka.

Dizakas ir Chačenas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gandzasaro vienuolynas
Pagrindiniai straipsniai – Dizakas ir Chačenas.

VII a. pabaigoje Arcachas kartu su dalimi Armėnijos kalnyno prijungtas prie Kalifato. Tačiau kraštas nebuvo islamizuotas, o krikščionys toliau puoselėjo savo kultūrą. IX a. silpstant Kalifatui, vietos armėnai kunigaikščiai sukūrė dvi valstybes: Dizaką regiono pietuose ir Chačeną regiono šiaurėje. Pastaroji ilgainiui apjungė visą regioną, ir dabartinėje istoriografijoje dar yra žinoma kaip Arcacho karalystė. Ją valdė Siunidų dinastijos atšaka. Nors XI a. jos trumpam pripažino Seldžiukų valdžią, tačiau išsaugojo dinastijas.

Šis laikotarpis žymėjo Arcacho viduramžių kultūros apogėjų. XII–XIII a. sukurti tikri Kalnų Karabacho archektūros šedevrai: Gandzasaro, Dadi vienuolynai, Gtčavanko katedra ir kt.

Chamsa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Five principalities of karabakh.png
Pagrindinis straipsnis – Chamsa.

XIII a. viduryje regiono klestėjimas baigėsi, nes kraštą užkariavo Mongolų imperija. 1261 m. nužudytas paskutinis Siunidų karalius Hasan-Jalal, o vėlesni valdovai jau valdė kaip kunigaikščiai. Vėliau krašte viešpatavo Timūridai. Kartu su mongolais į regioną kėlėsi ir tiurkai, kurie čia sukūrė Kara Kojunlaus ir Ak Kojunlaus konfederacijas. Iš pradžių jie kūrėsi derlingose žemumose į rytus nuo Kalnų Karabacho, kurios buvo pavadintos Karabachu. Tiurkams kolonizuojant aukštumas, Arcachui pradėtas taikyti pavadinimas Kalnų Karabachas. Šiuo laikotarpiu vietos armėnai iš beatsikeliančių musulmonų tiurkų ėmė perimti nemažai papročių, kalbinių skolinių.

XVI a., didžiąją dalį Irano užkariavus Safavidams, regione susikūrė penkios kunigaikštystės (valdomos melikų), vadinamos arabišku žodžiu Chamsa, t. y. „penki“. Jos buvo (iš šiaurės į pietus):

Šie melikai formaliai pripažino gretimo Gandžos chanato viršenybę, tačiau iš tikro tvarkėsi nepriklausomаi, remdami Safavidų valdžią. XVIII a. pradžioje Nadyršachas panaikino jų nepriklausomybę.

Karabacho chanatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Karabacho chanatas.

1747 m. buvo įkurtas Karabacho chanatas, vadovaujamas Panak Ali. Jo teritorijos apėmė ne tik dabartinį Kalnų Karabachą, bet ir Arano regioną. 1823 m. visame chanate buvo 78 % musulmonų ir 22 % armėnų. Kalnų Karabacho regione armėnų buvo dauguma.

1805 m. chanatas pripažino Rusijos imperijos valdžią, tapdamas jos protektoratu. 1813 m. ji buvo įjungta į imperijos sudėtį, o 1822 m. chanatas oficialiai panaikintas.

Rusijos sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi gyventojų surašymo metu buvo nustatyta, kad Kalnų Karabache, išskyrus sostinę Šušą, didžioji dauguma yra armėnai, Rusija čia įkūrė Armėnų provinciją, į kurią skatino sugrįžti armėnus iš Persijos. Tačiau sugrįžo labai nedaug.

1917–1921 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Red kurdistan 1930.png

1917 m. Kaukaze buvo įkurta Užkaukazės Federacija, į kurios sudėtį įtrauktas ir Kalnų Karabachas, tačiau 1918 m. pradžioje ši valstybė subyrėjo į tris dalis, susikuriant Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui. Tuo metu iškilo klausimas dėl Kalnų Karabacho. Jame vyko žudynės ir susidūrimai tarp azerbaidžaniečių ir armėnų. Azerbaidžanui paskelbus Kalnų Karabacho prisijungimą, vietiniai armėnai pasipriešino ir paskelbė nepriklausomą Karabacho Liaudies Vyriausybę.

Šis klausimas po karo turėjo būti sprendžiamas tarptautiniu mastu, tačiau visoje Užkaukazėje interesų turėjusi Didžioji Britanija atvirai rėmė Azerbaidžano siekius, tikėdamasi, kad ši valstybė taps stipria užtvara prieš komunizmą. Jos remiamas, 1919 m. Azerbaidžanas paskyrė Kalnų Karabache gubernatorių, o vietinei vyriausybei paskelbė ultimatumą. Britai siekė įtikinti armėnus, bet šie laikėsi savo. Galiausiai buvo priimtas susitarimas, kuris laikinai leido Kalnų Karabachui likti Azerbaidžano sudėtyje, su sąlyga, kad čia bus palaikomos taikos sąlygos. Nepaisant to, įtampa galiausiai peraugo į 1920 m. karą.

1921 m. Užkaukazę užėmė TSRS, kuri, siekdama gauti Armėnijos paramą, prižadėjo jai atiduoti Nachičevaną, Siuniką ir Kalnų Karabachą. Nepaisant to, siekdama palaikyti gerus santykius su Turkija TSRS galiausiai pripažino Azerbaidžanui dvi iš trijų sričių, taip pat ir Kalnų Karabachą.

TSRS sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Kalnų Karabachas Azerbaidžano TSR teritorijoje pripažintas kaip autonominė sritis. Joje per visą sovietinį laikotarpį buvo vykdoma dearmėnizacija, draudžiant krašto ryšius su Armėnija, apgyvendinat azerbaidžaniečius. Nepaisant to, 1979 m. srityje vis dar gyveno 75.9 % armėnų ir 22.9 % azerbaidžaniečių.

Kalnų Karabacho karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinis etninis regiono žemėlapis

1990 m. vėl prasidėjo aršūs susidūrimais tarp armėnų ir azerbaidžaniečių abiejose šalyse. Ši įtampa peraugo į 1991 m. karą, kuris nėra pasibaigęs iki šiol. Po 1994 m. sudarytų neoficialių paliaubų Karabacho armėnai kontroliuoja visą buvusią autonominę sritį ir siaurą ruožą, jungiantį ją su Armėnija (Lačino koridorių), kur yra armėnų tautinė dauguma. Kalnų Karabachas yra paskelbęs nepriklausomybę, tačiau ji nėra pripažįstama.