Kalnų Karabacho istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Azerbaidžano regionas
Karabachas Qarabağ
Karabacho gamtovaizdis
Valstybės Chačenas, Dizakas, Chamsa, Karabacho chanatas

Karabachas (azer. Qarabağ „juodasis sodas“) – istorinė sritis dabartinio Azerbaidžano pietryčiuose. Dabar čia įsikūrusi nepripažinta valstybė Kalnų Karabachas. Šiaurėje jį supa regionas Aranas, pietvakariuose – Siakas, už Arakso upės pietryčiuose yra Pietų Azerbaižanas.

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geografiškai Karabachas apima kalnuotas Mažojo Kaukazo sritis, kur driekiasi Karabacho kalnagūbris.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIII a. Karabachas buvo vadinamas armėnišku pavadinimu Arcachas, ir taip armėnai jį vadina iki dabar. Nuo II a. pr. m. e. jis buvo Armėnijos karalystės provincija, kuri labai stipriai armėnizuota ir sukrikščioninta. IV a. provincija atiteko Kaukazo Albanijai, o vėliau prijungta prie Kalifato.

Dizakas ir Chačenas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaukazo žemėlapis XI a. Karabacho regione matoma Chačeno valstybė
Pagrindiniai straipsniai – Dizakas ir Chačenas.

Kraštas nebuvo islamizuotas ir IX a. silpstant Kalifatui, vietos krikščionys armėnai kunigaikščiai sukūrė dvi valstybes: Dizaką ir Chačeną. Nors XI a. jos pripažino Seldžiukų valdžią, tačiau išsaugojo dinastijas. XII–XIII a. sukurti tikri Kalnų Karabacho archektūros šedevrai: Gandzasaro, Dadi vienuolynai, Gtčavanko katedra ir kt.

XIII a. viduryje regiono klestėjimas baigėsi, nes kraštą užkariavo Mongolų imperija, vėliau Timūridai. Maždaug tuo metu ėmė sparčiai daugėti tiurkų tautų ir regionui prigijo turkiškas pavadinimas Karabachas vietoj buvusio armėniško. Dar vėliau Kalnų Karabachą valdė tiurkiškos Kara Kojunlaus, Ak Kojunlaus valstybės.

Chamsa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Chamsa.
Five principalities of karabakh.png

XVI a., didžiąją dalį Irano užkariavus Safavidams, Kalnų Karabache susikūrė penkios kunigaikštystės (valdomos melikų), vadinamos arabišku žodžiu Chamsa, t. y. „penki“. Jos buvo (iš šiaurės į pietus):

Šie melikai formaliai pripažino gretimo Gandžos chanato viršenybę, tačiau iš tikro tvarkėsi nepriklausomаi, remdami Safavidų valdžią. XVIII a. pradžioje Nadyršachas panaikino jų nepriklausomybę.

Karabacho chanatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Karabacho chanatas.

1747 m. buvo įkurtas Karabacho chanatas, vadovaujamas Panak Ali. Jo teritorijos apėmė ne tik dabartinį Kalnų Karabachą, bet ir Arano regioną. 1823 m. visame chanate buvo 78 % musulmonų ir 22 % armėnų. Kalnų Karabacho regione armėnų buvo dauguma.

1805 m. chanatas pripažino Rusijos imperijos valdžią, tapdamas jos protektoratu. 1813 m. ji buvo įjungta į imperijos sudėtį, o 1822 m. chanatas oficialiai panaikintas.

Rusijos sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi gyventojų surašymo metu buvo nustatyta, kad Kalnų Karabache, išskyrus sostinę Šušą, didžioji dauguma yra armėnai, Rusija čia įkūrė Armėnų provinciją, į kurią skatino sugrįžti armėnus iš Persijos. Tačiau sugrįžo labai nedaug.

1917–1921 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Red kurdistan 1930.png

1917 m. Kaukaze buvo įkurta Užkaukazės Federacija, į kurios sudėtį įtrauktas ir Kalnų Karabachas, tačiau 1918 m. pradžioje ši valstybė subyrėjo į tris dalis, susikuriant Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui. Tuo metu iškilo klausimas dėl Kalnų Karabacho. Jame vyko žudynės ir susidūrimai tarp azerbaidžaniečių ir armėnų. Azerbaidžanui paskelbus Kalnų Karabacho prisijungimą, vietiniai armėnai pasipriešino ir paskelbė nepriklausomą Karabacho Liaudies Vyriausybę.

Šis klausimas po karo turėjo būti sprendžiamas tarptautiniu mastu, tačiau visoje Užkaukazėje interesų turėjusi Didžioji Britanija atvirai rėmė Azerbaidžano siekius, tikėdamasi, kad ši valstybė taps stipria užtvara prieš komunizmą. Jos remiamas, 1919 m. Azerbaidžanas paskyrė Kalnų Karabache gubernatorių, o vietinei vyriausybei paskelbė ultimatumą. Britai siekė įtikinti armėnus, bet šie laikėsi savo. Galiausiai buvo priimtas susitarimas, kuris laikinai leido Kalnų Karabachui likti Azerbaidžano sudėtyje, su sąlyga, kad čia bus palaikomos taikos sąlygos. Nepaisant to, įtampa galiausiai peraugo į 1920 m. karą.

1921 m. Užkaukazę užėmė TSRS, kuri, siekdama gauti Armėnijos paramą, prižadėjo jai atiduoti Nachičevaną, Siuniką ir Kalnų Karabachą. Nepaisant to, siekdama palaikyti gerus santykius su Turkija TSRS galiausiai pripažino Azerbaidžanui dvi iš trijų sričių, taip pat ir Kalnų Karabachą.

TSRS sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Kalnų Karabachas Azerbaidžano TSR teritorijoje pripažintas kaip autonominė sritis. Joje per visą sovietinį laikotarpį buvo vykdoma dearmėnizacija, draudžiant krašto ryšius su Armėnija, apgyvendinat azerbaidžaniečius. Nepaisant to, 1979 m. srityje vis dar gyveno 75.9 % armėnų ir 22.9 % azerbaidžaniečių.

Kalnų Karabacho karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinis etninis regiono žemėlapis

1990 m. vėl prasidėjo aršūs susidūrimais tarp armėnų ir azerbaidžaniečių abiejose šalyse. Ši įtampa peraugo į 1991 m. karą, kuris nėra pasibaigęs iki šiol. Po 1994 m. sudarytų neoficialių paliaubų Karabacho armėnai kontroliuoja visą buvusią autonominę sritį ir siaurą ruožą, jungiantį ją su Armėnija (Lačino koridorių), kur yra armėnų tautinė dauguma. Kalnų Karabachas yra paskelbęs nepriklausomybę, tačiau ji nėra pripažįstama.