Kalnų Karabacho Respublika
Šis straipsnis apie nepripažintą valstybę. Apie regioną Azerbaidžane skaitykite straipsnyje Kalnų Karabachas.
| Kalnų Karabacho Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
.svg) Kalnų Karabacho Respublika žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | armėnų, rusų | ||||
| Sostinė | Stepanakertas | ||||
| Didžiausias miestas | Stepanakertas | ||||
| Valstybės vadovai • prezidentas • valstybės ministras |
Samvel Shahramanyan Artur Harutyunyan | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
3 170[1] km2 ( ) | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis |
120 000[2] ( ) žm./km2 ( ) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2019 0,713 mlrd. $ ( ) 4 803 $ ( ) | ||||
| Valiuta | Armėnijos dramas | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+4 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Sovietų Sąjungos 1991 m. gruodžio 10 d. | ||||
| Interneto kodas | .am | ||||
| Šalies tel. kodas | +374 47 | ||||
Kalnų Karabacho Respublika (arm. Լեռնային Ղարաբաղի Հանրապետություն, rus. Нагорно-Карабахская Республика = Nagorno-Karabachskaja Respublika), arba Arcacho Respublika (arm. Արցախի Հանրապետություն = Artsakhi Hanrapetut’yun) – nepripažinta valstybė Užkaukazėje (Kalnų Karabache ir aplinkinėje teritorijoje), egzistavusi iki 2023 m. Jungtinės Tautos ir visos kitos pasaulio valstybės Arcacho Respublikos teritoriją laikė Azerbaidžano dalimi. Ribojosi su Armėnija vakaruose ir Iranu pietuose. Sostinė – Stepanakertas.
Kovos dėl Kalnų Karabacho, kuriame didelę dalį gyventojų sudarė armėnai, kontrolės tarp Armėnijos ir Azerbaidžano prasidėjo 1918 m., kai žlugus Rusijos ir Osmanų imperijoms susikūrė abi valstybės. Po to, kai regione 1923 m. įsitvirtino Sovietų Sąjunga, J.Stalino sprendimu Azerbaidžano TSR buvo įkurta Kalnų Karabacho Autonominė Sritis. Paskutiniaisiais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais konfliktas tarp armėnų ir azerbaidžaniečių atsinaujino ir kilo Kalnų Karabacho karas, trukęs nuo 1988 iki 1994 m., kai buvo sudarytos paliaubos.
1991 m. gruodžio 10 d. armėnai surengė referendumą dėl nepriklausomybės, po kurio paskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano. Nei Azerbaidžanas, nei kuri kita valstybė įskaitant ir kaimyninę Armėniją, taip pat nei viena tarptautinė organizacija oficialiai nepripažino Arcacho nepriklausomybės.[3]
Karinis konfliktas tarp Azerbaidžano ir nepriklausomybę paskelbusių Kalnų Karabacho armėnų 1994 m. baigėsi paliaubomis. Armėnai kontroliavo didžiąją dalį Kalnų Karabacho ir teritorijas tarp Kalnų Karabacho ir Armėnijos, kurias užėmė karo metu. Ilgus metus trukusios derybos, kurioms tarpininkavo Minsko grupė, neturėjo jokio rezultato. Nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. karas tarp Azerbaidžano ir Arcacho atsinaujino, kovos tęsėsi iki 2020 m. lapkričio mėn., kai Rusijai tarpininkaujant buvo sudaryta taikos sutartis.[4]
Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valstybei susikūrus, ji iš pradžių vadinta Kalnų Karabacho Respublika. Pavadinimas Karabachas yra turkų ar persų kalbos kilmės ir reiškia „juodasis sodas“ (kara – „juodas“ turkiškai, bagh – „sodas“ persiškai). Šis pavadinimas pirmą kartą pasirodė XIII–XVI a. persų ir gruzinų šaltiniuose.
Armėnai šį regioną nuo paskutiniųjų amžių pr. m. e. vadina Arcachu, pagal Armėnijos karalystės dešimtąją provinciją Arcachą. Stiprėjant armėnų nacionalizmui 2017 m. valstybė oficialiai pakeitė pavadinimą ir pasivadino Arcacho Respublika.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki XIX a. regioną valdė urartų, armėnų ir tiurkų kilmės valstybės. Rusijos imperija regioną aneksavo 1805 m. vykstant 1804–1813 m. Rusijos–Persijos karui. Aneksiją patvirtino Giulistano taikos sutartis, sudaryta 1813 m. spalio 24 d. 1868 m. regionas prijungtas prie Jelizavetpolio gubernijos.
Po Rusijos revoliucijos 1917 m. regionas buvo ginčijama teritorija tarp Armėnijos Demokratinės Respublikos ir Azerbaidžano Demokratinės Respublikos.[5] Britai, kurie administravo regioną po Pirmojo pasaulinio karo, regioną priskyrė Azerbaidžanui, nespaisant to, kad didumą gyventojų čia sudarė etniniai armėnai.
Tarybų Sąjungoje visa dabartinės Arcacho Respublikos kontroliuojama teritorija priklausė Azerbaidžano TSR, didelė dalis – autonominei Kalnų Karabacho sričiai. Nuo 1988 m. tarp Kalnų Karabacho armėnų suaktyvėjo judėjimas dėl prisijungimo prie Armėnijos nepriklausomybės. Įtampą dėl regiono statuso padidino 1988 m. vasario mėn. prieš armėnus vykdyti pogromai Sumgaite. 1991 m. Azerbaidžano parlamentas panaikino regiono autonominį statusą. Kaip atsakas į tai Kalnų Karabache buvo surengtas referendumas dėl nepriklausomybės, kuriame 1991 m. gruodžio 10 d. didžioji dalis armėnų gyventojų pasisakė už nepriklausomybę. Azerbaidažaniečiai gyventojai referendumą boikotavo.[3]
Armėnijos ir Azerbaidžano konfrontacijos metu plačiai vykdyti nusikaltimai prieš Azerbaidžane ir ypač Baku gyvenančius armėnus ir azerbaidžaniečius Armėnijoje. Dėl to dauguma azerbaidžaniečių turėjo bėgti iš Armėnijos ir Kalnų Karabacho armėnų pajėgų kontroliuojamų rajonų į Azerbaidžaną, o Azerbaidžano armėnai - į Armėniją. Tarp Azerbaidžano ir Armėnijos palaikomo Kalnų Karabacho parsidėjo kariniai veiksmai. Armėnus šiame konflikte aktyviai palaikė Rusija. Armėnų pajėgoms pavyko pasiekti daug pergalių ir per kelis metus užimti didžiąją dalį Kalnų Karabacho bei Azerbaidžano taritorijas tarp Kalnų Karabacho ir Armėnijos. Kovas nutraukė 1994 m. gegužės 12 d. Rusijai tarpininkaujant pasiektas ugnies nutraukimas.
Taip susikūrė de facto nepriklausoma armėnų valdoma valstybė, kuri nėra pripažįstama. Ji yra labai priklausoma nuo Armėnijos ir naudoja Armėnijos valiutą dramą. Armėnijos vyriausybė, nors ir palaiko Arcachą, tačiau, nepaisant vidinio spaudimo, atsisakė galimybių suvienyti Arcachą su Armėnija, nes tai grėstų atsaku iš Azerbaidžano ir tarptautinės bendruomenės, kuri teritoriją laiko Azerbaidžano dalimi, pusės. Nepaisant to Armėnijos ir Arcacho politika yra glaudžiai susijusi, pvz., buvęs Arcacho ministras pirmininkas Robertas Kocharianas 1997 m. tapo Armėnijos ministru pirmininku (1997 m.) ir prezidentu (1998-2008 m.).
Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Arcacho Respublika yra prezidentinė demokratija, kur Prezidentas atlieka ir valstybės vadovo, ir vyriausybės vadovo funkcijas. Dabartinis Prezidentas yra Arayik Harutyunyan, postą užimantis nuo 2020 m. kovo mėn.
Pirmoji Konstitucija buvo priimta 2006 m. referendumu, o pakeista 2017 m. referendumu. Valstybės Parlamentas turi 33 narius, kurie renkami 5 metams. Šalyje yra daugiapartinė sistema, ir pagal pilietinių ir politinių teisių padėtį valstybė 2009 m. buvo vertinama geriau nei jos kaimynės Armėnija ir Azerbaidžanas[6].
Tarptautinėje erdvėje valstybė nėra pripažinta ir neturi užmezgusi santykių nė su viena pasaulio valstybe. Tačiau ji priklauso Nepripažintų valstybių bendrijai kartu su Abchazija, Padniestre ir Pietų Osetija. Arcachas yra įsteigęs pastovias diplomatines misijas Armėnijoje, Australijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, JAV ir Vokietijoje.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valstybės kontroliuojama teritorija apima 11 500 km², ir ji yra įsispraudusi tarp Armėnijos (vakaruose), Irano (pietuose) ir Azerbaidžano (rytuose). Be šiuo metu kontroliuojamų teritorijų Arcachas taip pat yra pareiškęs teises į nedideles buvusios Kalnų Karabacho srities teritorijas, kurias šiuo metu administruoja Azerbaidžanas.
Pagal tarptautinę teisę visa jos teritorija sudaro pietvakarinę Azerbaidžano dalį.
Valstybė yra kalnuotoje Armėnijos kalnyno teritorijoje, kuri apima istorinį Kalnų Karabacho regioną ir dalį Siuniko. Didžiąją jos dalį sudaro Mažasis Kaukazas. Vidutinis aukštingumas virš jūros lygio yra 1100 m. Aukščiausia viršūnė yra Murovdagas (3340 m). Klimatas nuosaikus vidutinis, ir vidutinė metų temperatūra yra 11 °C, svyruojanti nuo 22 °C liepą iki −1 °C sausį. Vidutinis kritulių kiekis gali siekti iki 710 mm.
Per valstybės teritoriją teka kalnų upės, tarp kurių didžiausios yra Akera, Terteras, Chačynčajus, Karkarčajus ir kitos. Didžiausias vandens telkiynys yra Sarsango tvenkinys.
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valstybės teritorija yra dalinama į sostinę Stepanakertą ir 7 administracinius vienetus (rajonus). Dalis jų yra kontroliuojami Azerbaidžano.
Kadangi Azerbaidžanas visą valstybės teritoriją laiko savo dalimi, jis čia yra paskelbęs savo administracinę sistemą. Ji apima buvusią Kalnų Karabacho sritį ir taip vadinamus „Septynis rajonus aplink Kalnų Karabachą“, kurie užima teritorijas į vakarus, pietus ir rytus nuo Kalnų Karabacho srities. Azerbaidžanas oficialiai panaikino šią sritį ir visą Arcacho Respublikos teritoriją dalina teritoriją į 13 rajonų.
| # | Provincija[7] | Gyventojų skaičius (2005) | Azerbaidžano rajonai | Centras |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Šahumjano rajonas | 2560 | Pietinis Goranbojus, vakarų Kelbečeras | Kelbečeras |
| 2 | Martakerto rajonas | 18 963 | rytų Kelbečeras, vakarų Terteras | Martakertas |
| 3 | Askerano rajonas | 16 979 | Chodžali, dalis Agdamo | Askeranas |
| 4 | Martunio rajonas | 23 157 | šiaurės Chodžavendas, dalis Agdamo | Martunis |
| 5 | Hadruto rajonas | 12 005 | pietų Chodžavendas, Džabrajilis, dalis Fizulio | Hadrutas |
| 6 | Šušos rajonas | 4324 | Šuša | Šuša |
| 7 | Kašatago rajonas | 9763 | Lačinas, Kubadlis, Zangilanas | Berdzoras |
| 8 | Stepanakertas (sostinė) | 49 986 | Chankendis | Stepanakertas |
Ekonomika ir infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Neišspręstas karinis konfliktas stipriai veikia valstybės ekonomiką bei visuomenę ir nesuteikia stabilumo. Nepaisant to, užsienio investuotojai iš Armėnijos, Rusijos, Prancūzijos, Irano ir kitų šalių investuoja į šalies ūkį.
Šalies oficiali valiuta yra Kalnų Karabacho dramas, tačiau joje pilnai kursuoja ir Armėnijos dramas. Abi šios valiutos yra surištos kursu 1:1. Bankinės sistemos administracija priklauso Arcachbankui, kuris įsikūręs Jerevane.
Viena iš prioritetinių ūkio sričių yra vyndarystė, todėl vynuogių auginimui, vyno ir brendžio gamybai skiriamas didelis dėmesys. Turtinga mineralinių išteklių šalis taip pat vysto kalnakasybą. Nuo 2002 m. išgaunama daug vario ir geležies. Azerbaidžanas laiko šią kalnakasybą nelegalia.
Nors daug infrastruktūros buvo sunaikinta per karą, pamažu atstatoma ir gerinama kelių sistema. Šalies pagrindine arterija tapo 169 km. ilgio greitkelis, kertantis šalį išilgai nuo Hadruto ir Martakerto.
Vienintelė šalis, su kuria Arcachas turi susisiekimą, yra Armėnija. Kelionė tarp Jerevano ir Stepanakerto sausumos keliu užtrunka 8-9 val. Nors prie Stepanakerto yra oro uostas, dėl Azerbaidžano grėsmės jis yra neveikiantis, todėl šalis nėra pasiekiama lėktuvais.
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal oficialų gyventojų surašymą 1989 m. Kalnų Karabacho srityje gyveno 189 tūkst. gyventojų, iš kurių 76.9 proc. sudarė etniniai armėnai, o 21.5 proc. - azeriai. Pagal 2015 m. surašymą oficialūs duomenys rodo, kad šalyje gyvena 99.7 proc. armėnų. Nepriklausomų organizacijų duomenimis 2002 m. buvo skaičiuojama, kad iš 145 tūkst. gyventojų 95% buvo armėnai, o 5% - kitos tautybės.[8]
Pokytis įvyko 1989-1994 m., kuomet 220 tūkst. azerių, 18 tūkst. kurdų ir 3,500 rusų dėl etninio persekiojimo buvo priversti palikti šią teritoriją. Dauguma jų persikėlė į Azerbaidžaną, kur vis dar gyvena kaip pabėgėliai. Arcacho valstybės laikotarpiu karo metu ištuštėjusios teritorijos buvo naujai apgyvendinamos armėnų, kurie čia atvyko bėgdami iš Azerbaidžano, arba persikėlė iš Armėnijos. Po 2015 m. juos papildė armėnų kilmės pabėgėliai iš Sirijos, kurie bėgo nuo ten vykstančio karo.
Šiuo metu didžiausi Arcacho Respublikos miestai yra Stepanakertas (55 tūkst. gyv.), Martunis (5,7 tūkst. gyv.), Martakertas (4,6 tūkst. gyv.), Šuša (4,2 tūkst. gyv.), Hadrutas (4,1 tūkst. gyv.).
Kultūra ir turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visoje teritorijoje yra ryškus armėnų kultūros paveldas, tarp gyventojų vyrauja Armėnų apaštalinė bažnyčia. Kraštovaizdyje gausu armėniškos architektūros statinių, kurių kai kurie turi daugiau nei tūkstantmečio istoriją. Tarp jų yra Amaraso, Cicernavanko, Gandzasaro, Dadivanko vienuolynai, Gazančecoco katedra Šušoje, Nersės Didžiojo bažnyčia Martunyje. Yra senovinis miestas Tigranakertas.
Šie svarbūs armėnams architektūros objektai yra turistiniai objektai, pirmiausia pritraukiantys etninius armėnus iš Armėnijos. Pastaroji yra vienintelė valstybė, per kurią įmanoma patekti į Arcachą, nes su kitomis valstybėmis sienos yra uždarytos. Turizmas yra auganti valstybės ekonomikos šaka. Vystant turizmą buvo sukurti pažintiniai takai per kalnus, įdiegtos regioninių švenčių tradicijos, atgaivinama vyndarystė ir kiti amatai.
Šalyje yra apie 250 mokyklų. Stepanakerte įsikūręs Arcacho valstybinis universitetas.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Территориальные потери Арцаха в результате второй Карабахской войны (статистика и карты)“. Suarchyvuota iš originalo 28 November 2020. Nuoroda tikrinta 9 March 2023.
- ↑ „Nikol Pashinyan, Arayik Harutyunyan chair meeting on ongoing and upcoming programs to be implemented in Artsakh“. primeminister.am. The Office to the Prime Minister of the Republic of Armenia. 25 March 2021. Suarchyvuotas originalas 13 May 2021. „...today most of the population – about 120,000 citizens – live in Artsakh...“
- ↑ 3,0 3,1 "A República de Nagorno-Karabakh realizou um referendo sobre sua independência em 10 de dezembro de 1991". 100anos100fatos.com. Tikrinta 2020-11-15.
- ↑ „Armenia, Azerbaijan and Russia sign Nagorno-Karabakh peace deal“, bbc.com. Nuoroda tikrinta 2021-01-09.
- ↑ Anahide Ter Minassian, 1918–1920 : la république d’Arménie, Bruxelles, 1989 (réimpr. 2006). P.133. (ISBN 2-8048-0092-X)
- ↑ freedomhouse.org: Map of Freedom in the World Archived 1 February 2011 at the Wayback Machine, Freedom House, 2009
- ↑ „2005 NKR census (Map of divisions and info on each shown)“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 6 March 2009. Nuoroda tikrinta 6 May 2012.
- ↑ "Nagorno Karabakh Republic – Country Overview". Nkrusa.org. Archived from the original on 19 April 2012. Nuoroda tikrinta 6 May 2012.
| ||||||||