Turuberanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Senovės Armėnijos regionas:
Turuberanas Տուրուբերան
Šalis: rytų Turkija
Tautos: armėnai > kurdai
Miestai: Mušas, Bitlisas, Malazgirtas
Arshakuni Armenia 150-en.svg

Turuberanas (arm. Տուրուբերան) – Didžiosios Armėnijos ašcharas (provincija), buvusi į vakarus ir šiaurės vakarus nuo Vano ežero.

Šis regionas nuo 189 m. pr. m. e. iki 387 m. buvo Didžiosios Armėnijos dalis. Vėliau buvo Sasanidų imperijos, Bizantijos, Arabų Kalifato, viduramžių Armėnijos, Zakaridų Armėnijos, įvairių turko-mongolų valstybių, Safavių valstybės ir, galop, Osmanų imperijos dalis. Teritorijoje gyveno labai daug armėnų iki 1915 m. armėnų genocido.

Dabar buvęs Turuberanas yra Turkijos pietrytinė dalis.[1][2]

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turuberano plotas buvo 25008 km²[3][4] VII a. armėnų geografas Ananija Širakacis ašcharą aprašė taip: Turuberanas, greta Ketvirtosios Armėnijos, turi 16 gavarų: 1. Chuitas, 2. Aspakunikas, 3. Taronas, 4. Ašmunikas, 5. Mardagis, 6. Dasnavorkas, 7. Tuaracatapas, 8. Dalaras, 9. Charkas, 10. Varažnunikas, 11. Beznunikas, 12. Jerevarkas, 13. Agiovitas, 14. Apachunikas, 15. Koras, 16. Chorchorunikas. Jame yra Beznunio jūra (vakarinė Vano ežero dalis), kurios ilgis 100, o plotis 60 mylių. Šioje provincijoje išgauna varį, baltąją naftą, geležį.[5]

Stambiausias Turuberano gavaras buvo Taronas, kurį graikai ir romėnai vadino Taronitida ir kurio pavadinimas kartais naudotas sinonimiškai Turuberanui. Strabonas minėjo, kad Taronitidą iš sirų (Seleukidų) atkariavo pirmasis Didžiosios Armėnijos valdovas Artašesas I.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Yerevan, 1973; „Taron-Turuberan“ Vol. 12, Yerevan, 1984
  2. http://hy.wikipedia.org/wiki/%D5%8F%D5%B8%D6%82%D6%80%D5%B8%D6%82%D5%A2%D5%A5%D6%80%D5%A1%D5%B6
  3. Административно-территориальное деление Великой Армении
  4. Еремян С.Т., Армения согласно „Географии“ 7-го века, Ереван, 1963г. (на армянском – Երեմյան Ս., Հայաստանը ըստ «Աշխարհացոյց»-ի, Երևան, 1963).
  5. Анания Ширакаци. Армянская география