Sadžidai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
صفاریان‎
Sadžidai
Abasidų vietininkai
Black flag.svg
890 – 929 Blank.png
Location of
Sadžidų valstybė apie 890 m.
Sostinė Maragha, Ardebilis
Valdymo forma Emyratas
Emyrai
 889-901 Muhammad Ibn Abi'l-Saj
 928-929 Fath bin Muhammad
Era Viduramžiai
 - Nepriklausomybė nuo Abasidų 890 m., 890
 - Nukariauja Safaridai 929 m.

Sadžidai (Sajids) – faktiškai nepriklausomų emyrų dinastija, valdžiusi istoriniame Azerbaidžano regione (Pietiniame Azerbaidžane ir Arane) 890–929 m., kurį laiką viešpatavusi ir vakariniame Irane. Jie formaliai buvo Kalifato vietininkai. Dauguma jų titulavosi al-afšin, kaip buvo priimta jų tėvynėje Usrušanoje.

Sadžidų emyrato šiaurėje klestėjo Širvanšachų valstybė, o vakaruose – Armėnijos karalystė ir Vaspurakano karalystė, rytuose Samanidų valstybė.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sadžidai savo kilme buvo sogdai, kilę iš Usrušanos (Vidurinė Azija). Dinastijos įkūrėjas Abi’l-Saj Devdad kovojo kaip Usrušanos karvedys, ir buvo pasiųstas į Azerbaidžaną malšinti religinio sukilimo. Ten jis liko, o jo sūnus Muhammad ibn Abi’l-Saj 890 m. tapo Arminijos emyru.

Byrant Kalifatui, jis sugebėjo tapti praktiškai nepriklausomas ir įkurti savo dinastiją. Ryšiai su Kalifatu buvo svarbus faktorius, formavęs Sadžidų valstybės istoriją. Nors formaliai jie buvo laikomi Kalifato dalimi, kiekvieną kartą sustiprėjus valstybei pablogėdavo ryšiai su Kalifatu, ir Sadžidai skelbdavosi nepriklausomi.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muhammad ibn Abi’l-Saj valdymo pradžioje Arminijos emyratas apėmė didžiules teritorijas Kalifato šiauriausiame pakraštyje, kur dabar yra Azerbaidžanas, Gruzija, Armėnija ir rytų Turkija. Jo sostinė buvo Dvinas. Tačiau kraštas buvo labai neramus, kadangi vietos krikščionys armėnai susivienijo ir karūnavo savo karaliumi Ašotą IBagratunių giminės. Taip emyrato vakarinėse teritorijose susiformavo nepriklausoma Armėnijos karalystė.

Kaukazas 900 m. ir Sadžidų šiaurinės sienos

Ši karalystė per visą laikotarpį buvo didžiausias Sadžidų priešas. 890 m. Armėnijoje į sostą sėdus stipriam valdovui Smbatui I, armėnai siekė išvyti Kalifato vietinininkus iš Armėnijos kalnyno. Todėl nuo pirmųjų valdymo metų Sadžidai neteko didelių teritorijų ir buvo priversti savo sostinę perkelti iš Dvino į rytus, t. y. Maragha, bet dažniausiai rezidavo Bardoje.

Nuolatiniai karai tarp dviejų valstybių formavo to meto istoriją, o tam tikri regionai (pvz., Nachičevanas) ėjo iš rankų į rankas. Vaspurakano karalystė ne kartą pripažino savo vasalitetą Sadžidų atžvilgiu. 901 m. po trumpalaikio Muchamado sūnaus valdymo, jo brolis Jusufas užėmė sostą ir perkėlė sostinę į Ardabilį. Jis tęsė kovą su Armėnija, kurios metu sugebėjo atkovoti daugumą prarastų žemių, o 912 m. Smbatas buvo nukankintas ir nužudytas.

Tačiau prasidėjus nesutarimams su Kalifatu Jusufas atkreipė dėmesį į rytus. Jis sugebėjo iš Samanidų atimti kai kurias teritorijas, tarp jų Zandžaną, Abharą, Kazviną, Rajų. Nepaisant to, Kalifas pasiuntė savo armiją, kuri įkalino Jusufą (tuo metu vietoj jo Azerbaidžane valdė jo tarnas Subukas) Bagdade. Po kelerių metų Jusufas paleistas ir atgavo savo teritorijas. Tiesa, Armėnija tapo galutinai nepriklausoma.

Paskutinysis emyras, valdęs po Jusufo, buvo nužudytas 929 m. Jį pakeitė vietininkas Vasifas al-Širvanis. Po jo Azerbaidžano 938 m. soste įsitvirtino buvęs Jusufo tarnas Daisamas, kuris valdė Azerbaidžaną iki Salaridų.

Valdovų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Azerbaidzanas-orn.png
Azerbaidžano istorija
Senovės Persijos istorija
Albanija (Aršakidai > Mihranidai)
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Derbentas, Širvanas, Aranas (Šadadidai),
Sadžidai > Salaridai > Ravadidai
Seldžiukai > Eldegizidai > Chorezmidai
Ilchanidai > Jalairidai > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu > Safavidai
Azerių chanatai (XVIII a.):
Širvanas, Baku, Karabachas, Gandža, Kuba, Šakė, Nachčivanas, Chojus, Tebrizas, Ardebilis
Rusijos imperija
Azerbaidžano Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Azerbaidžano TSR
Azerbaidžano Respublika