Sindhai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sindhai
Indijos sindhai (XIX a.?)
Indijos sindhai (XIX a.?)
Gyventojų skaičius ~60 mln.
Populiacija šalyse Pakistano vėliava Pakistanas
Indijos vėliava Indija
Kalba (-os) sindhų
Religijos islamas, hinduizmas
Giminingos etninės grupės gudžaratai, hindustaniečiai, radžasthaniečiai, marathai ir kt. indoarijai, t. p. beludžai
Commons-logo.svg Vikiteka: SindhaiVikiteka

Sindhai arba sindai (sav. سنڌي, सिन्धी = sindhī) – Pietų Azijos tauta, gyvenanti daugiausia pietų Pakistane (Sindhe), taip pat Indijoje (daugiausia Gudžarate, Radžasthane), didelės bendruomenės gyvena diasporoje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Malaizijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kt.). Populiacija – apie 60 mln. žmonių.[1] Vartoja sindhų kalbą (indoarijų kalbų grupė), kurioje labai daug persiškų-arabiškų skolinių. Dauguma sindhų – musulmonai sunitai (gyvena Pakistane), žymi dalis – hinduistai, yra zoroastrų, sikhų, krikščionių (gyvena Indijoje).

Sindhų žemės buvo Harapos civilizacijos lopšys. I tūkstm. pr. m. e. į Indo žemupį atsikraustė arijai, kurių kalbą perėmė vietos gyventojai. Vėliau į šias žemes taip pat kėlėsi sakai, masagetai, eftalitai, arabai. Iš pastarųjų VIII–IX a. sindhai priėmė islamą. Nuo XI a. į Sindhą veržėsi įvairios klajoklių ir plėšikautojų gentys iš šiaurės (puštūnai, tiurkai, beludžai) ir paveikė tautos etnogenezę. Nuo 1843 m. sindhus valdė Didžioji Britanija. XIX a. prasidėjo sindhų hurų (laisvųjų) pasipriešinimo judėjimas. 1935 m. sindhų reikalavimu įkurta Sindho provincija (nuo 1947 m. Pakistano dalis). 1947 m. Britų Indiją padalinus į Pakistano ir Indijos valstybes, prasidėjo religiniai neramumai ir žudynės, dauguma sindhų hinduistų pasitraukė į Indiją. 1998 m. 8 % Pakistano Sindho provincijos gyventojų buvo hinduistai.[2]

Svarbiausi verslai – ariamoji žemdirbystė (soros, sorgai, ryžiai, kviečiai, žirniai, pupos, aliejiniai augalai), gyvulininkystė (buivolai, zebu, arkliai), amatai (audinių ir kilimų audimas, odų dirbimas), Indo žiotyse – žvejyba. Miestuose dirba pramonėje, paslaugų sferoje.[3]

Tradicinis būstas – plūkto molio (labiau pasiturinčių – molinių plytų) namas, žemėmis ir nendrėmis apklotu rąstelių stogu. Tradiciniai moterų ir vyrų drabužiai – plačios kelnės ir marškiniai. Moterys ant kelnių dar dėvi sijonus, rečiau – sarį. Vyrai dėvi turbanus, moterys gaubiasi lengvomis, permatomomis skaromis. Moteris nešioja daug papuošalų, auskarus nosyje. Tradiciniai valgiai – sorų papločiai, žirnių, pupų, kruopų košės, mėsos (išskyrus kiaulieną), daržovių, vaisių, Indo žemupyje – ryžių su žuvimis patiekalai.[1]

Sindhai turi turtingą muzikinę tradiciją. Labai paplitęs sufizmas (žymiausi šventieji – Lalas Šachbazas, Šachas Abdulatifas, Sačalas Sarmastas), sekama daugiausia čišti tradicija. Sindhai garsėja kaip tradicinės sufijų muzikos kavali žanro atlikėjai. Hinduistai daugiausia gerbia Dhžūlelalį, kurį laiko Varunos hipostaze. Vietomis (ypač Sukure, prie Sadh Belo šventvietės) paplitęs udasi religinis judėjimas – sikhizmas su hinduizmo elementais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Imantas Melianas. Sindhai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. [1]
  3. Синдхи,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.