Sergejus Žemaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Sergejus Žemaitis (rus. Серге́й Гео́ргиевич Жема́йтис; 1908 m. rugsėjo 10 d. Nikolajevske – prie-Amūro, Chabarovsko kraštas1987 m.) – tarybinis rusų rašytojas fantastas ir redaktorius, parašęs ir keletą kitų žanrų (pvz., marinistikos) kūrinių. Nuo 1966 m. buvo TSRS Rašytojų sąjungos narys.

Jo sūnus, irgi Sergejus Žemaitis (Сергей Сергеевич Жемайтис) – rašytojas ir žurnalistas, taip pat išleidęs fantastinę knygą „Abstraktus žmogus“ (Абстрактный человек; 1991).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sergejus Žemaitis gimė 1908 m. rugsėjo 10 d. (23) d. Nikolajevske – prie-Amūro (Chabarovsko kraštas), lietuvio kolonisto šeimoje.

Daugiau kaip 30 metų gyveno Rusijos Tolimuosiuose Rytuose – Amūro srityje, Primorjės krašte, Paamūryje. Dirbti pradėjo mechanizatoriaus mokiniu, vėliau dirbo kolūkio traktoristu. Karinę tarnybą atliko Ramiojo vandenyno laivyne. Atitarnavęs ėmė dirbti korespondentu T. Rytų laikraščiuose.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui į frontą išėjo eiliniu, karą 1945 m. baigė kapitonu. 1943 m. tapo komunistų partijos nariu. Karo metu apdovanotas Raudonosios Žvaigždės, Tėvynės karo ordinais, kariniais medaliais.

Demobilizuotas iš Tarybinės Armijos mokėsi Maskvoje literatūriniuose kursuose. S. Žemaičio kūrinius ėmė spausdinti 1950 m. Pirmasis mokslinės fantastikos kūrinys – vaikiška fantastinė apysaka „Alioša Perecas homunkulų šalyje“ (Алёша Перец в стране гомункулусов, 1959).
Fantastinėse apysakose „Amžinasis vėjas“ (Вечный ветер, 1970) ir „Didžioji lagūna“ (Большая лагуна, 1977) aprašė vandenyno įsisavinimą ateityje ir kontaktus su delfinais. Antrojoje apysakoje kalbama ir apie kosmosą.
Romane „Raudonoji planeta“ (Багряная планета, 1973) aprašyta ekspedicija į Marsą, išlikusių robotų aptikimas ir išnykusios civilizacijos tyrinėjimas.
Parašė nedaug fantastinių apsakymų, daugiausia jūros ir kosmoso tematika.

1958–1973 m. vadovavo leidyklos „Jaunoji gvardija“ (Молодая гвардия) redakcijai. Jam vadovaujant ir palaikant buvo išleisti I. Jefremovo, A. ir B. Strugackių, kitų žinomų tarybinių fantastų kūriniai. Jam vadovaujant imta leisti:

  • 25 tomų serija „Šiuolaikinės fantastikos biblioteka“ (Библиотека современной фантастики),
  • kasmetinis leidinys „Fantastika“ (Фантастика), kurios knygos vadinosi Фантастика-62, Фантастика-63 ir t. t., leistas 1962–1991 m.
  • 1967–1991 m. leista fantastinių knygų serija „Tarybinės fantastikos biblioteka“ (Библиотека советской фантастики).


Prie leidyklos redakcijos organizavo seminarą, kuriame dalyvavo tokie žinomi fantastai kaip Arkadijus Strugackis, Severas Gansovskis, Anatolijus Dneprovas, Jeremejus Parnovas, Michailas Jemcevas, Dmitrijus Bilenkinas, Ariadna Gromova, Romanas Podolnis, Aleksandras Mireris.

Nefantastinė kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Be fantastikos rašė nuotykinius romanus ir apysakas:

  • apie jūrą („Kliperis Orionas“, „Nelabai ramus vandenynas“),
  • Antrąjį pasaulinį karą („Pasiutęs tigras“, „Žalioji raketa“).

Jaunimui parašė 9 nuotykines, nefantastines apysakas „Šiltoji srovė“ (Тёплое течение), „Gervių kelias“ (Журавлиная дорога), „Dainuojantys akmenys“ (Поющие камни), „Sprogimas vandenyne“ (Взрыв в океане), „Dvikova atole“ (Поединок на атолле) ir kt.

Lietuvių kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalba išleistos šios S. Žemaičio knygos:

  • Žemaitis S. (1968) Sprogimas vandenyne. V., 206 p.
  • Žemaitis S. (1971) Amžinas vėjas. V., 290 p. (MF serija „Zenitas“).
  • Žemaitis S. (1977) Purpurinė planeta. V., 168 p. (MF serija „Zenitas“).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]