Serinas
Išvaizda
(Nukreipta iš puslapio Ser)
| Serinas | |
|---|---|
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| (S)-2-amino-3-hidroksipropanoinė rūgštis | |
| CAS numeris | 302-84-1, 56-45-1 (L-izomeras), 312-84-5 (D-izomeras) |
| PubChem | 617 |
| ChemSpider | 597 |
| EINECS | 200-274-3 |
| InChI | 1/C3H7NO3/c4-2(1-5)3(6)7/h2,5H,1,4H2,(H,6,7) |
| Cheminė formulė | C3H7NO3 |
| Molinė masė | 105,09 g/mol |
| SMILES | OCC(N)C(=O)O |
| Rūgštingumas (pKa) | 2,13, 9,05 |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | Balti kristalai arba milteliai |
| Lydymosi t° | 228 °C |
| Virimo t° | 246 °C (suįra) |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Serinas (Ser) – vienas iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių baltymuose.[1]
Serino sintezė (gavimas)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiai sintezei reikia vitamino B3 (niacino), B6 (piridoksino) ir folio rūgšties.
Serino sintezė pramonėje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]L-serinas pagaminamas fermentacijos būdu, pagaminimo kiekis siekia nuo 100 iki 1000 tonų per metus[2]. Trūkstant L-serino, labai retai pasitaiko vaikų metabolinis sutrikimas – L-serino trūkumas, kuriam būdinga įgimta mikrocefalija, labai atsiliekantis psichomotorinis vystymasis, epilepsijos priepuoliai, encefalopatija, spazminis paralyžius.
Serino sintezė laboratorijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš metilakrilato šiais etapais:[3]

Serino biosintezė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Serino organizmas pasigamina iš kitų aminorūgščių, todėl jo trūkumo būna retai.
- Fosforilinimo reakcijų metu iš serino susidaro fosfoserinas.
- Serinas dalyvauja cistino sintezėje iš homocisteino.
Biologinė reikšmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metabolinė (toliau Medžiagų apykaitos)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Serinas svarbus medžiagų apykaitos procesui dalyvaujant purinų ir pirimidinų biosintezės proceso metu.
- Serinas taip pat yra kai kurių aminorūgščių, tokių kaip glicinas, cisteinas bei triptofanas (pavyzdžiui bakterijose) pirmtakas.
- Iš serino formuojasi sfingolipidai – ląstelių membranų komponentai, kurie yra vieni pagrindinių monokarbonatinių fragmentų reduktoriai biosintezėje.
Struktūrinė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Serinas dalyvauja daugumoje enzimų (tokių kaip tripsinas ir kt.) katalizėje.
- Skatina imunoglobulinų ir antikūnų gamybą, raumeninio audinio sintezę.
Signalinė (signalo perdavimo)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]D-Serinas, sintezėje, vykstančios smegenyse iš L-Serino, stimuliuoja neuromediatorių veiklą, bei patį signalo perdavimo procesą.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gustatorinis suvokimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Grynas D-Serinas yra kristalinės struktūros, pelėsio kvapo milteliai.
- L-Serinas yra saldaus ir tuo pačiu umami skonio milteliai.
Biologinis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Fosforilinimo reakcijų metu iš serino susidaro fosfoserinas, dalyvaujantis nervų sistemos veikloje, perduodant nervinius impulsus, formuojantis atminčiai.
- Dalyvauja riebalų rūgščių apykaitoje;
- Palaiko imuninės sistemos veiklą, skatina imunoglobulinų ir antikūnų gamybą;
- Skatina raumeninio audinio sintezę;
- Svarbus fermentų veiklai;
- Jis sudaro serino proteazes;
- Dalyvauja purinų ir pirimidinų apykaitoje, kreatino sintezėje;
- Įeina į ląstelių membranų sudėtį.
Serino šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maistiniai šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šios aminorūgšties yra gausu:
- Sojoje;
- Pieno produktuose.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.ligos.lt/lt/terminai/serinas/2350/
- ↑ Karlheinz Drauz, Ian Grayson, Axel Kleemann, Hans-Peter Krimmer, Wolfgang Leuchtenberger, Christoph Weckbecker (2005), „Amino Acids“, Ullmann’s Encyclopedia of Industrial Chemistry, Weinheim: Wiley-VCH, doi: 10.1002/14356007.a02_057.pub2
- ↑ Carter, Herbert E.; West, Harold D. (1940). „dl-Serine“. Org. Synth. 20: 81.; Coll. Vol. 3, p. 774.
| ||||||||